Hipnozė

[Administratorius]

Manoma, kad hipnozė naudota jau seniausiais laikais, pvz., gydomosiose šventyklose Indijoje. Panašių užuominų randame ir Senovės Egipte, kur gydyta hipnotine įtaiga.

Pirmasis Vakaruose žinomas domėjimasis hipnoze - daktaro Franso Mesmerio apie 1770 metus atlikti gyvūnų magnetizmo tyrimai. XIX amžiaus pradžioje hipnozės reiškinį tyrė Abė Farija (Abbé Faria).

1842 metais Džeimsas Bredas pirmasis panaudojo terminą "hipnozė". Jis atmetė F. Mesmerio idėją, kad magnetizmas sukelia hipnozę, ir teigė, kad mesmerinį transą sukuria ilgalaikis ryškaus judančio objekto stebėjimas. Jo manymu, akių judesiai nuvargina tam tikras smegenų dalis, sukeliant transą. Procedūrą jis pradžioje vadino neurohipnoze.

Vėliau jis atliko daugiau tyrimų, nustatydamas, kad transas veikiau nėra smegenų nuovargis, o tokią būsena sukelia monoideizmas - intensyvus, ilgalaikis dėmesio fokusavimas viena kryptimi.

Dž. Bredas mėgino hipnozę naudoti įvairioms fizinėms ir psichologinėms negalioms gydyti, tačiau nelabai sėkmingai. Kiti gydytojai hipnozę panaudojo sėkmingiau, ypač skausmui valdyti. Daktaras Džeimsas Esdelis atliko virš 300 operacijų, kuriose skausmui malšinti buvo naudojama hipnozė, tačiau greitai atrasti cheminiai anestetikai pakeitė hipnozę.

Žemyninėje Europoje XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje kiti mokslininkai eksperimentavo su hipnoze - mėgino naudoti procesą isterijai gydyti. Taip pat šiuo metu pirmą kartą aprašyti pohipnotinės įtaigos efektas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Hipnoz%C4%97