Niujorke veikia vampyrų tyrimo centras, kurio direktorius Stefanas Kaplanas, sako, kad tyrimo objektais šiuo metu 25 vampyrai. Be to, jis žinąs dar apie 500 vampyrų, iš kurių 300 gyvena JAV, 3 - Anglijoje. S.Kaplanas vampyrus vadina kraujo kulto garbintojais. Paprastai jie geria gyvulių arba vištų kraują, bet kai kurie - vienas kito kraują. Daktaras S. Kaplanas pažymi, kad vampyrai gyvena normalų gyvenimą: turi šeimas, geras tarnybas, yra gerbiami. Skirtingai, nei rodoma siaubo filmuose, jie negali po mirties sugrįžti į žemę arba savo aukų padaryti vampyrais, čiulpti kraują iš žmogaus prieš jo valią arba iščiulpti tiek kraujo, kad aukai grėstų mirtis. Testuodamas vampyrus, daktaras S. Koplanas naudojosi kryžiumi, šventintu vandeniu ir česnaku. "Tikri vampyrai nebijo kryžiaus ir šventinto vandens, bet vengia česnako, kuris išskiria iš kraujo riebalus, juos suskaldydamas. Matyt, vampyrai trokšta kraujo kaip tik dėl tų riebalų". Pasak S. Kaplano, vampyrai dažniausiai būna juodų plaukų, rudų akių, stambaus kūno sudėjimo, 23-26 metų amžiaus. Jie ilgiau gyvena ir atrodo daug jaunesni už savo benraamžius.
http://www.atsakymai.lt/content.php?article.91
Vampyrai
-
Juodasis_deimantas
- jaunasis rašytojas
- Pranešimai:91
- Užsiregistravo:2006 05 15 12:54
Pasakojimų apie vampyrus kilmė
"Žmonės, kurie ilgą laiką buvo mirę ... pakyla iš kapų ir grįžta drumsti gyvųjų ramybę, čiulpdami bei gerdami jų kraują..." - taip benediktinų vienuolis Augustinas Kalme 1751-aisiais aprašė būtybes, senovėje vadintas vampyrais... Neaišku, ar tokie padarai apskritai egzistavo, tačiau mitų ir legendų apie juos apstu, o kiekvienas mitas turi teisybės grūdą... Kokie nutikimai, ligos ar istorijos paskatino žmones sukurti šitiek pasakojimų apie šiuos nakties medžioklius?..
Pats žodis "vampyras" kildinamas iš vengrų kalbos, tačiau turi atitikmenų ir slavų kalbose. Žodis "upir" (ankstesnioji žodžio vampyras forma) pirmą kartą užrašytas tik 1047 m dokumente Rusijos kunigaikščiui. Ukrainiečiai vampyrus vadino "upir", baltarusiai "vupar", lenkai "upior, upierzica", čekai "upir", bulgarai "vapir, vpir". Teigiama, kad senovės slavai net aukojo aukas vampyrams ir vadino šį ritualą "Oupirem". Gali būti, kad ir turkų žodis "uber" (ragana) turėjo įtakos šio pavadinimo atsiradimui. Lietuvių tautosakoje vampyrai, skirtingai nuo vilkolakių, beveik nežinomi.
Legendos apie vampyrų tipo padarus žinomos jau nuo 125 m. po Kr., kai panašus personažas atsirado graikų mitologijoje. Kitas gana ankstyvas vampyro paminėjimas yra tik 1196 m. knygoje "Historia Rerum Anglicarum", kur pasakojama, kaip miręs vyras grįždavo lankyti savo žmonos. Kai neapsikentę žmonės atkasė karstą, numirėlio kūną jie rado tokį pat kaip ir laidotuvių dieną... Kitame XII a. pasakojime rašoma apie demoną, kuris įsikūnijęs į kilmingą damą ir ši perkandusi gerkles keletui vaikų... Bet dauguma pasakojimų apie vampyrus buvo sukurta centrinėje Europoje. Airis Bremas Stoukeris, 1897 m publikavęs savo garsųjį romaną "Drakula", šį kūrinį parašė legendų apie žiaurųjį Vladą IV (turėjusį giminės vardą ir titulą - grafas Drakula), Transilvanijos dvarininką, gyvenusį XV a. ir kovojusį prieš turkus, pagrindu.
Tačiau kraują mėgo ne tik Rumunijoje, bet ir kaimyninėje Vengrijoje. 1610 m. Vengrijos karaliaus įsakymu grafienė Elizabet Batori, okultinių mokslų žinovė buvo gyva užmūryta savo miegamajame. Ji buvo įtikėjusi, kad maudydamasi jaunų mergaičių kraujyje gali išsaugoti savo jaunystę. Iš daugelio į grafienės pilį atsiviliotų mergaičių tik vienai pavyko pasprukti ir pranešti šią baisią istoriją...
Būtent iš tokių niūrių nutikimų bei pasakojimų ir gimė legendos apie vampyrus. Jei lietuvių Čičinskas būtų tuo laiku gyvenęs labiau į pietus, gal ir jis jau būtų "suvampyrintas". Apie žmonių kraują čiulpiančius padarus rašyta ir gerokai anksčiau prieš Bremą Stoukerį, nors visuotinai pripažintu kūriniu tapo būtent "Drakula". Vampyro aprašymų galime rasti V. Gėtės "Korfino sužadėtinėje" (1797), Dž.Bairono "Vampyre" (1819), M.Šeli "Frankenšteine" (1818), Bodlero "Vampyre" (1855), Markizo de Sado "Žiuljetėje" (1796) ir kitų autorių kūryboje. Neabejotina, kad visi jie daugiau ar mažiau rėmėsi paprastų žmonių pasakojimais. Iki XVII a. pabaigos vampyrai minimi labai retai, bet jau nuo XVIII a. vidurio istorijos apie juos netikėtai paplito. Pagal pasakojimus šie padarai dažniausiai pastebėti Vengrijoje, Moravijoje, Silezijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir Albanijoje, t.y. kraštuose, kurie buvo palyginti tamsūs ir silpniau išsivystę. Pastebėta, kad tariamo vampyrizmo protrūkiai tuose kraštuose sutampa su maro epidemijomis. Daugelis nepaaiškinamų mirčių tada buvo priskirta kraują siurbiantiems pabaisoms.
http://www.fantastika.lt/content.php?id=28
"Žmonės, kurie ilgą laiką buvo mirę ... pakyla iš kapų ir grįžta drumsti gyvųjų ramybę, čiulpdami bei gerdami jų kraują..." - taip benediktinų vienuolis Augustinas Kalme 1751-aisiais aprašė būtybes, senovėje vadintas vampyrais... Neaišku, ar tokie padarai apskritai egzistavo, tačiau mitų ir legendų apie juos apstu, o kiekvienas mitas turi teisybės grūdą... Kokie nutikimai, ligos ar istorijos paskatino žmones sukurti šitiek pasakojimų apie šiuos nakties medžioklius?..
Pats žodis "vampyras" kildinamas iš vengrų kalbos, tačiau turi atitikmenų ir slavų kalbose. Žodis "upir" (ankstesnioji žodžio vampyras forma) pirmą kartą užrašytas tik 1047 m dokumente Rusijos kunigaikščiui. Ukrainiečiai vampyrus vadino "upir", baltarusiai "vupar", lenkai "upior, upierzica", čekai "upir", bulgarai "vapir, vpir". Teigiama, kad senovės slavai net aukojo aukas vampyrams ir vadino šį ritualą "Oupirem". Gali būti, kad ir turkų žodis "uber" (ragana) turėjo įtakos šio pavadinimo atsiradimui. Lietuvių tautosakoje vampyrai, skirtingai nuo vilkolakių, beveik nežinomi.
Legendos apie vampyrų tipo padarus žinomos jau nuo 125 m. po Kr., kai panašus personažas atsirado graikų mitologijoje. Kitas gana ankstyvas vampyro paminėjimas yra tik 1196 m. knygoje "Historia Rerum Anglicarum", kur pasakojama, kaip miręs vyras grįždavo lankyti savo žmonos. Kai neapsikentę žmonės atkasė karstą, numirėlio kūną jie rado tokį pat kaip ir laidotuvių dieną... Kitame XII a. pasakojime rašoma apie demoną, kuris įsikūnijęs į kilmingą damą ir ši perkandusi gerkles keletui vaikų... Bet dauguma pasakojimų apie vampyrus buvo sukurta centrinėje Europoje. Airis Bremas Stoukeris, 1897 m publikavęs savo garsųjį romaną "Drakula", šį kūrinį parašė legendų apie žiaurųjį Vladą IV (turėjusį giminės vardą ir titulą - grafas Drakula), Transilvanijos dvarininką, gyvenusį XV a. ir kovojusį prieš turkus, pagrindu.
Tačiau kraują mėgo ne tik Rumunijoje, bet ir kaimyninėje Vengrijoje. 1610 m. Vengrijos karaliaus įsakymu grafienė Elizabet Batori, okultinių mokslų žinovė buvo gyva užmūryta savo miegamajame. Ji buvo įtikėjusi, kad maudydamasi jaunų mergaičių kraujyje gali išsaugoti savo jaunystę. Iš daugelio į grafienės pilį atsiviliotų mergaičių tik vienai pavyko pasprukti ir pranešti šią baisią istoriją...
Būtent iš tokių niūrių nutikimų bei pasakojimų ir gimė legendos apie vampyrus. Jei lietuvių Čičinskas būtų tuo laiku gyvenęs labiau į pietus, gal ir jis jau būtų "suvampyrintas". Apie žmonių kraują čiulpiančius padarus rašyta ir gerokai anksčiau prieš Bremą Stoukerį, nors visuotinai pripažintu kūriniu tapo būtent "Drakula". Vampyro aprašymų galime rasti V. Gėtės "Korfino sužadėtinėje" (1797), Dž.Bairono "Vampyre" (1819), M.Šeli "Frankenšteine" (1818), Bodlero "Vampyre" (1855), Markizo de Sado "Žiuljetėje" (1796) ir kitų autorių kūryboje. Neabejotina, kad visi jie daugiau ar mažiau rėmėsi paprastų žmonių pasakojimais. Iki XVII a. pabaigos vampyrai minimi labai retai, bet jau nuo XVIII a. vidurio istorijos apie juos netikėtai paplito. Pagal pasakojimus šie padarai dažniausiai pastebėti Vengrijoje, Moravijoje, Silezijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir Albanijoje, t.y. kraštuose, kurie buvo palyginti tamsūs ir silpniau išsivystę. Pastebėta, kad tariamo vampyrizmo protrūkiai tuose kraštuose sutampa su maro epidemijomis. Daugelis nepaaiškinamų mirčių tada buvo priskirta kraują siurbiantiems pabaisoms.
http://www.fantastika.lt/content.php?id=28
-
Juodasis_deimantas
- jaunasis rašytojas
- Pranešimai:91
- Užsiregistravo:2006 05 15 12:54
Daugiau informacijos rasite čia
http://www.pikulas.lt/vampyre.php
http://vampiresarereal.blogspot.com/
http://www.pikulas.lt/vampyre.php http://vampiresarereal.blogspot.com/-
Juodasis_deimantas
- jaunasis rašytojas
- Pranešimai:91
- Užsiregistravo:2006 05 15 12:54
bet tai paziurek ir i geraja to ikandimu puseLaurynas rašė:As tai noreciau susipazinti su kokia grazia vampyre, bet tik su tokia kuri man nenoretu ikasti.
jus amzinai busite kartu
arba kol kuris nors zus nuo kokios nors negandos No smint - no kiss, no kiss - no sex, no sex - no baby, no baby - no problem. So no smint - no problem