The BEATLES

[Nightcom]

Thm..

[pk10]

Kur neigiamas varijantas?

[Nightcom]

Kur neigiamas varijantas?

kurmis

[SaZ]

Kur neigiamas varijantas?

Officially they called it a suicide. No one will ever know the true story...

[Laurynas]

Kur neigiamas varijantas?

kurmis

Kurmis matyt sita apklausa dare. Apklausa be neigiamo varianto yra ne apklausa, o nuomones pirsimas. Tai lameriskumas. Paziurek geriau straipsniai.lt apklausas kiek ten pasirinkimo punktu ir variantu.

Man patinka grupe "Bitlai", kartais as paklausau ju muzikos. Taciau sia grupe laikyti dievas ir sureiksminti yra infantiliskumo (mazvaikiskumo) israiska. Grupes nariai vartojo narkotikus ir buvo apakinti sloves, Dzonas Lenonas atsiprase baznycios ir gailejosi del savo arogantisku posakiu, nes suprato, kad tai nerimta. Nors albumo virselis ir buvo su satanistiniais motyviais, kai kas izvelgia ir ju dainose satanizmo motyvus - taciau manau, kad tas buvo daroma grynai komerciniais motyvais. Tad galima teigti, kad Bitlai buvo gabus komersantai, pasirode tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. O grupe ispopuliarejo nes tai buvo paprasciausiai "nestandartas", zmones atsikande muzikinio meslo buvo tais laikas ir reikejo kazko naujo. Visais laikas net ir dabar yra toks poreikis. Zmonems reikia naujoviu. Na per tiek laiko nebuvo pakartotas toks dalykas, tad galima butu diskutuoti ar bitlu sekme buvo fenomenas, ar ne. Aisku negalima nuneigti, kad bitlai padare didele muzikine itaka, taciau ta itaka greiciau susijusi su masine pshichoze.

1966 m. balandžio mėnesį Džonas Lenonas davė interviu London Evening Standard

laikraščiui apie Krikščionybę: „Krikščionybė išeis. Tai išnyks ir pasitrauks. Aš nežinau tai, kas pirmi išnyks rokenrolas (rock 'n' roll) ar krikščionybė. Mes esame populiaresni negu Jėzus. Jėzus buvo geras, bet jo sekėjai buvo stori ir įprasti.“ Kai šią citatą perspausdino vienas amerikiečių paauglių žurnalas, kilo baisus nepasitenkinimas, prasidėjo Bitlų albumų deginimai ir skelbiamas boikotas Radijo stotis nustojo grojusios bitlus.

1966 m. rugpjūčio 11 dieną Džonas Lenonas buvo priverstas atsiprašyti. „Aš nesakiau to ką jie sako, kad aš sakiau. Aš apgailestauju, tai pasakęs. Aš niekada nenorėjau to būti bjauriu antireligingu daiktu. Aš atsiprašau, jei tai padarys jus laimingą. Aš vis dar nežinau ganėtinai, ką aš padariau. Aš pabandžiau pasakyti jums, ką aš tikrai dariau, bet jei jūs norite, kad aš atsiprašyčiau, jei tai padarys jus laimingą, tai gerai, aš apgailestauju“.Vatikanas priėmė atsiprašymą ir viskas nurimo.

Na o, kad Bitlai buvo narkomanai - tai faktas.

Taigi 1965 m. Lennonas ir Harrisonas susipažino su LSD. George'as Harrisonas pirmasis vėl paliko LSD, bet iš pradžių buvo labiausiai susižavėjęs: "1966 m. man atsivėrė visas pasaulis ir įgavo didesnę reikšmę. šiam pažinimui aš dėkingas tiesiogiai LSD... Kai jų paėmiau pirmąkart, jie man visiškai nupūtė smegenis. Mane apėmė pasakiškas beribės geros savijautos jausmas... Galėjau regėti Dievą, atpažinti jį kiekvienoje žolėje! Buvo taip, tarsi per 12 valandų būčiau įgijęs 100 metų gyvenimo išmintį" (6 Pieper W., Davis A. Die psychodelischen Beatles. – Lörbach, 1992. – S. 13.). "Atrodė, tarsi anksčiau būčiau niekad kaip reikiant neragavęs, nekalbėjęs, nematęs, negalvojęs ar negirdėjęs... Pirmąkart gyvenime pamiršau savo aš" (7 Davies H. Die Geschichte der Beatles. – München, 1968. – S. 219.). Paulas McCartney pirmą LSD dozę paėmė tik 1967 m. ir pasisakė panašiai euforiškai: "LSD atvėrė mano akis. Mes panaudojame tik dešimtadalį savo smegenų. Nagi pasvarstykite, ko visko galėtume sukurti, jei galėtume suaktyvinti ir likusią dalį. Tai reikštų visai naują pasaulį" (Pieper, p. 10).

Ankstyvaisiais karjeros metais bitlams narkotikai buvo reikalingi daugiausia tam, kad išliktų geros formos ant scenos ir už jos. Vėliau narkotikai darė įtaką ir įrašymams plokštelių studijoje. McCartney 1991 m. teigė: "Nuo 'Rubber Soul' 1965 m. kiekvienas bitlų albumas atsirado narkotikų poveikyje, pirmiausia marihuanos ir LSD" (ten pat, p. 15).Psichodelinę (8 Iš gr. psyche – siela ir delos – aiškus, akivaizdus. šis apibūdinimas buvo vartojamas haliucinogenų, tokių kaip LSD, poveikiui nusakyti. Čia remiamasi prielaida, esą haliucinogenai atskleidžia sielą ir taip praplečia sąmonę. Platesne prasme kaip psichodelinė muzika suprantama muzikos kryptis, kuri pasižymi kompleksiškais, iš dalies netvarkingai veikiančiais, ramiais ritmais ir pernelyg ilgais gabalais.) bitlų fazę pradėjo 1966 m. albumas "Revolver", ir tai buvo galima suprasti jau iš visiškai naujoviško viršelio. Dainoje "Dr. Robert" tiesiogiai daroma užuomina į LSD. Prototipas buvo dr. Charlesas Robertas iš Niujorko, kuris kaip vadinamasis "LSD daktaras" dalijo narkotikus. Bet Lennonas dėl šios dainos taip pat galėjo pasakyti: "ši daina buvo apie mane. Buvau tas, kuris turnė metu turėdavau prie savęs visas piliules... bent pirmomis dienomis. Vėliau tai darė gastrolių administratoriai" (Posener, p. 68).

Tuo tarpu albume yra tik viena tipiškai psichodelinė daina. "Tomorrow Never Knows" garsais ir žodžiais piešiama išplėstos sąmonės ir išplėsto sugebėjimo jausti vizija, kurią teikia "geroje išvykoje" LSD: "Išjunk savo smegenis, atsipalaiduok ir plauk pasroviui / Tai ne mirtis, tai ne mirtis / atidėk visas mintis, atsiduok tuštumai / Tai spindėjimas, tai spindėjimas / kad tu pamatytum prasmę iš vidaus / Tai kalbėjimas, tai kalbėjimas / kad meilė yra viskas ir visa yra meilė / Tai žinojimas, tai žinojimas".
1967 m. pasirodė narkotinis bitlų albumas "Seargant Pepper's Lonely Hearts Club Band", trumpiau "Sgt Pepper". į klausimą, kokį gyvenimo stilių tuomet atspindėjo "Sgt Pepper", po daugelio metų McCartney atsakė: "Pirmiausia narkotikų potyrius... Mūsų narkotikų vartojimas 1967 m. tęsė ilgą muzikantų tradiciją. Mes apie Louisą Armstrongą, Duke'ą Ellingtoną ir Countą Basie žinojome, kad jie visą gyvenimą svaiginosi narkotikais. Dabar eilė tai patirti scenoje atėjo mūsų muzikantams. Narkotikai rado kelią į viską, ką mes darėme. Jie margai nuspalvino mūsų dalykų matymą... Ir paaiškėjo, kad mes galime pralaužti barjerus" (Pieper, p. 7).

Nors bitlai, kaip kad Lennonas, nuolat neigė, kad daina "Lucy In The Sky With Diamonds" propaguoja LSD, tačiau vargu ar galima įsivaizduoti psichodeliškesnę dainą: "įsivaizduok save valtyje ant upės / mandarinų medžius ir apelsinų marmelado dangų / Kažkas tave šaukia, tu lėtai atsakai / Mergina su kaleidoskopinėm akim / Celofano gėlės, geltonos ir žalios / Iškilusios virš tavo galvos / Ieškok mergaitės su saule akyse / Ir jos čia nebėra / Ant kranto pasirodo laikraščio taksi / Laukia, kad išvežtų tave / Lipk ant galinės sėdynės, galva debesyse / Ir tavęs čia nebėra".

Dainoje "With A Little Help From My Friends" Ringas Starras, žinoma, dainuoja ne apie asmenis, o apie narkotikus (tai lėmė, kad daina kai kuriose šalyse buvo uždrausta): "Ką aš darau, kai mano meilės nėra šalia / Ar tau neramu būti vienam / Kaip jaučiuosi dienos pabaigoj / Ar esi liūdnas, nes esi vienas / Ne, šiaip taip išsiverčiu, draugų padedamas / Mm, esu apsvaigęs su nedidele draugų pagalba/ Mm, pabandysiu truputį draugų padedamas".

Galiausiai dainoje "A Day In The Life" yra vienareikšmiškos eilutės: "Radau kelią laiptais viršun ir parūkiau / Kažkas kalbėjo, o aš ėmiau sapnuoti / aah aah aah aah aah aah / Mielai tave užvesčiau".
Su "Sgt Pepper" bitlai tarsi atskleidė savo narkotikų patyrimus, kad juos ėmė liaupsinti net LSD popiežius Timothy Leary: "Pareiškiu, kad bitlai yra mutantai. Kalbama apie Dievo atsiųstų naujų evoliucijos agentų prototipus. Jiems suteikta paslaptinga galia sukurti naują rūšį – jauną besijuokiančių ir laisvų žmonių rasę. Jie protingiausi, švenčiausi, veiksmingiausi avatarai (9 Avataras: induizme – dievo Višnaus "nusileidimas" ant žemės; įžymiausias avataras yra Krišna. Kai kurios sektos garbina gyvus avatarus.), kokius tik yra išvydusi žmonija" (Pieper, p. .

Tačiau jau 1968 m. psichodelinė LSD fazė vėl nuaidėjo. Harrisono "It's All To Much" – to jau per daug – (1968 m. albume "Yellow Submarine") tiesiogiai siejosi su psichodeliniu prasmių ir potyrių potvyniu, kurį jauniausias bitlas stengėsi suvaldyti pasitelkęs meditaciją.

Chaotiškas "Magical Mystery Tour" (filmas ir albumas, 1968) panėšėjo į LSD išvyką be aiškiai apibrėžtos pradžios ir pabaigos. Ištraukos kaip "Flying" buvo neatsitiktinės – skraidymo iliuzija labai dažnai buvo naudojama kaip LSD patirties išgyvenimo stereotipas. Taip pat "I Am The Walrus" skamba labai psichodeliškai, bet šiaip šis albumas jau liudija apie grupės po-LSD fazę.

Nes greta Harrisono, kuris dabar tapo karštas rytietiško religingumo aistruolis, kiti bitlai irgi suprato, kad narkotikai galiausiai vargu ar padeda. Johnas Lennonas: "Per LSD gavau žinią, kad reikia sunaikinti savo Aš, ir tą dariau... Skaičiau kvailą Leary knygą ['The Psychodelic Experience'] ir visą šį mėšlą... Mes traukėme per šį žaidimą, per kurį traukia visi, ir aš save grioviau..." (Posener, p. 72).

Tačiau keturių bitlų gyvenimui narkotikai priklausė ir toliau. McCartney toliau rūkė marihuaną, Ringo veikiau susidomėjo alkoholiu. Lennonas iki 1974 m. kovojo su priklausomybe nuo heroino. Jo pirmoje solinėje plokštelėje "Two Virgins" sakoma: "Aš permačiau kiaurai narkomanus, aš per visa tai perėjau / Aš pažįstu religiją nuo Jėzaus iki Pauliaus / Nesileiskite apgaunami su dopingu ir kokainu / Jums visai nekenkia jausti savo skausmą / Aš tai supratau". Jau 1969 m. Lennonas parašė "Cold Turkey" apie atpratimą nuo heroino: "36 valandas / raitausi iš skausmo / meldžiu kieno nors / Išlaisvink mane vėl / Aš būsiu geras berniukas / Būk geras, padaryk mane sveiką / Aš pažadu tau viską / Ištrauk mane iš šio pragaro". Lennonas apie tai: "Daina paaiškina pati save. Ji buvo uždrausta, nors nukreipta prieš narkotikus. žinybos kvailai elgiasi su narkotikų problema. Jos neieško tikros priežasties. Kodėl žmonės vartoja narkotikus? Nuo ko jie stengiasi pabėgti? Ar gyvenimas toks baisus? Ar gyvename tokioje blogoje situacijoje, kad mums nelieka nieko kito, kaip griebtis alkoholio ir tabako? Aspirinas, migdomosios tabletės, raminamieji ir stimuliantai – tai iš tiesų tik sankcionuotos 'Libriumo' ir LSD versijos" (Pieper, p. 12).

1970 m. "Beatles" galiausiai iširo kaip grupė – liko legenda, mitas ir ne paskutinėj vietoj – sėkmingas pardavimas (McCartney dabar milijardierius); 1980 m. Niujorke buvo nušautas Johnas Lennonas – liko kankinys ir popso šventasis (Liam Gallagher iš grupės "Oasis" viename interviu: "Ar tikite į Dievą? – Aš tikiu į Johną Lennoną. Aš tikiu, kad jis manyje gyvena toliau"). Taigi lig šiol išsilaikė simpatiškų vaikinų, kurie iš esmės buvo visiškai tvarkoj, įvaizdis – "Gerai, tegul jie truputį per daug vartojo narkotikų, bet juk jie ir buvo muzikantai..." Tenka pritarti H. Kureishiui, rašančiam: "Kaip tik savo nekaltumu bitlai sugebėjo suvedžioti pasaulį. Nes iš esmės jie buvo geri vaikinai, kurie tapo blogais vaikinais. Ir kai jie tapo blogais vaikinais, į kelią jie pasikvietė daugybę žmonių" (Lettre, 93 m. žiema).

Universiteto profesorius Davidas Fowleris teigia, kad dauguma žmonių iki šiol prisimena, jog 1960-aisiais visas jaunimo gyvenimas sukosi tik apie bitlus. Bet, pasak jo, vien dėl to, kad jie buvo beprotiškai populiarūs, būtų klaida juos vadinti tuometės kartos atspindžiu.

Vietoj „Beatles“ D.Fowleris XX a. kultūriniu pionieriumi siūlo laikyti britą Rolfą Gardinerį, bandžiusį suvienyti britų jaunimą, panaikinti jų socialinių klasių skirtumus atgaivinant tautinių šokių populiarumą.

Džonas Vinstonas Lenonas (John Winston Lennon) gimė 1940 m. spalio 9-ąją, Liverpulio gimdymo namuose, Oksfordo gatvėje. Motina Julia Lennon (mergautinė pavardė Stanley) ir Alfred (Alf, ar Freddie) Lennon susipažino per vokiečių aviacijos antskrydį antrajame pasauliniame kare.

Tėvas Alf buvo prekybinis jūreivis per antrąjį pasaulinį karą, ir dažnai buvo toli nuo namų, bet siuntė reguliarius mokesčių čekius Julijai, kuri gyveno su Lenonu 9 Niukaslio Kelyje, Liverpulyje. Tačiau 1943 m. mokesčių siuntimas sustojo.

1944 m. Džono Lenono tėvas grįžo namo ir jam net akys kaktoje iššoko. Jo žmona, kol jis kariavo susirado meilužį nuo kurio pastojo. Į vaiko globa įsikišo ir motinos sesė Mimi Smith , kuri parašė skundą apie Juliją Didžiosios Britanijos socialinei tarnybai. Po kiek laiko D.Lenono globa buvo atiduota M.Smith.

1946 m. Alfas atvyko į Blackpoolą pas Mimi aplankyti savo sūnaus ir vildamasis slaptai emigruoti su juo į Naująją Zelandiją. Julia sekė juos ir vėliau privertė mažąjį Džoną pasirinkti tarp Alfo ir Julijos. Berniukas pasirinko tėvą. Išėjus motinai, berniukas verkė ir sekė ją. Ir galiausiai tėvas prarado ryšį su savo sūnumi iki Bitlomanijos laikų, kai tėvas su sūnumi pagaliau susitiko.

Likusią vaikystės ir paauglystės dalį Džonas Lenonas gyveno su savo teta Mimi ir jos vyru Džordžu Smitu (George Smith), kurie neturėjo savo vaikų.

Būdamas 4m. pradėjo lankyti Dovedale Grafystės mokyklą. Mokėsi, kol galiausiai neišlaikė egzaminų ir mokyklą turėjo palikti.

Nuo rugsėjo 1952 m. iki 1957 m. mokėsi Quarry Bank vidurinėje mokykloje. Mokykloje buvo sunkus vaikas, tyčiodavosi iš mokytojų, bendraklasiams demonstruodavo savo karikatūras, kartais jos būdavo per ne lyg vulgarios ar demonstruojančios lytinius aktus.

Taip pat paauglystėje D.Lenonas sukūrė chuliganų grupę kartu su Pitu Šotonas (Pete Shotton), Aivenu Voenu (Ivan Vaughan) ir Naidželu Voliu (Nigel Whalley), krėsdavo šunybes ir terorizavo vietinius gyventojus.

1957 m. prieš baigdamas vidurinę Quarry Bank mokyklą D.Lenonas turėjo laikyti egzaminus ir žinoma jų neišlaikė. Buvo retas svečias pamokose ir didelių pastangų dėka su Mimi ir mokyklos direktoriaus pagalbą pavyko įstoti į menų koledžą Londone. Šiame koledže susipažino su savo būsimąją žmona Sintija Pauel (Cynthia Powell).

Dažnai trukdantis paskaitas, nesimokantis D.Lenonas buvo rakštis koledže ir nebuvo pageidaujamas Išvyti pavyko, kai jis neišlaikė egzaminų, nors pagalbos sulaukė iš Sintijos Paeul.

D.Fowlerio studija, pavadinta „Jaunimo kultūra moderniojoje Britanijoje“, buvo parašyta prieš 38-erius metus. Tai buvo baigiamasis vyro studijų darbas Mančesterio universitete.

Profesorius nesutinka su kalbomis, teigiančiomis, jog „Beatles“ buvo kultūrinis vedlys ir diktatorius tuomečiam jaunimui. „Jie buvo jauni kapitalistai, kuriems labiau už pačios jaunimo kultūros tobulinimą rūpėjo tik apsukti galvas tūkstančiams gerbėjų, girdėti jų nieko nereiškiančius šūksnius per koncertus“, — mano profesorius, pridurdamas, jog bitlai – puikus pavyzdys to, kaip pagarba muzikai gali tapti tiesiog maniakiška ir nieko nereiškiančia beprotyste.

Daugelis roko muzikantų priklausė arba priklauso satanistų sektoms. (M. Jagger (labai įtaigiai atliekantis dainą „Sympathy for Devil“), A. Cooper (pakviestas į Lietuvą Tele2 atidarymo proga), O. Osbourne (Lietuvos spaudoje dažnai pristatomas). Šėtono šauksmas girdimas „Led Zeppelin“ dainose. Ant vieno „The Beatles“ LP viršelio pavaizduotas satanizmo tėvo Alisterio Kroulio portretas.

[Nightcom]

http://www.youtube.com/watch?v=UuknBhy-lN4

[+Ameno+]

nu dievu garbintojas atsirado net grupes pavadinimo negali be klaidu parasyti

[Laurynas]

nu dievu garbintojas atsirado net grupes pavadinimo negali be klaidu parasyti

Jo tokie garbintojai ir buvo Bitlu masines psichozes varomoji jega.