Lankytojų eilėraščiai

Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
Juodasis_deimantas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2006 05 15 12:54

Lankytojų eilėraščiai

#1 Standartinė Juodasis_deimantas » 2006 11 19 15:12

Įėjau į skyrelį "Poezija" ir neradau nė vieno lankytojo išspauzdinto eilėraščio.. Tai kaip čia dabar yra? a? Kritikos bijote? Kritika geras dalykas, padeda kurti..

Kreivam horizonte blaškos šešėliai,
Tie pajuodę tamsos tvarinėliai...
Tarp aštriųjų uolų stūkso beribė,
Saulės išdžiovinta bedugnės duobė...

Ant trimatės kalvos pabudus alsavo,
Nugarmėjusios svajonės spalvota kaitra...
Šešėlių žaisme pasislėpus angis,
Gelia įtūžus giliai smilkiny...

Smėlėtam lape paklydus svajonė,
Verkia, lyg vaikas beprasmiam sapne...
Alsuoja, lyg jūra sonetų gaiva,
Lyg rožės spygliuos pasislėpus kančia...


Šičia mano vienas seniausių...
Laukiu jūsų kūrinių...

Vartotojo avataras
Laurynas
administratorius
administratorius
Pranešimai: 2011
Užsiregistravo: 2001 12 06 09:51
Miestas: Vilnius

#2 Standartinė Laurynas » 2006 11 19 18:28

Na visai neblogai. Paskelbk ir kitus. Paskaitysim, ivertinsim, aptarsim, gal ir pagirsim.

Vartotojo avataras
Juodasis_deimantas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2006 05 15 12:54

#3 Standartinė Juodasis_deimantas » 2006 11 20 22:12

Tarp šakų skverbiuosi į tylą amžiną,
Suokia keisti padarai ryškioj pilnaty…
Rieda ašaros atodūsiu karštu,
Užuojautos nebūtam glėby…

Švelniai prasiskinusi kelią,
Žengiu drąsiai be akibrokšto skaudaus…
Lėtai alsuoja rūkas mano kiautu,
Tingiai sklandantis tarp medžių pasmerktų…

Tarp šaltų uolų pučiantys vėjai,
Ieškosi sau naujų aukų…
Aš drąsiai skinuosi kelią,
Tarp amžinybės ir josios kančių…
***
Iš požemių karalystės aš kartą žengiau,
Kritau aš angelu baltu ant kapo gilaus…
Raudojau ir vaitojau amžinybės skaroi,
Kaip sužeistas paukštis mirties valandoi...

Sutemusios naktys prabilo ledu,
Aikštinga kalba suskambo vėju...
Palaimintais kūnais sušalo gaida,
Sustojo širdy pirklio dvasia...

Pakilau aš didžiai išskleidus sparnus,
Kaip anuo paukščiu per šalčio spyglius...
Kritau aš į duobę saldžių nuodėmių,
Į požemių karalystę kančių amžinų...

Kada pameginsiu radusi laisvo laiko rasyti vel..Jei pavyks..Nes kuriniai mano kyla is pasamones...Pati nesedziu ir nesuku galvos kuriant,ka pridurti ar ka parasyti...

Vartotojo avataras
Juodasis_deimantas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2006 05 15 12:54

#4 Standartinė Juodasis_deimantas » 2006 11 22 22:30

"Niekas niekada nesugebejo numalsinti mano troskulio taip,kaip Tavo gyvybes aleksyras..Krutineje tirpstantis ir letai issisklaidantis po visa kuna...Tik jis sugebejo mano nuovargi pakelti is patalo ir atgaivinti jo isdziuvusias venas...Bet neilgam...Mane vel troskina..."

"geriau jau nieko,nei beprasme tyla uzgozianti viska sava aistra..Tarp bekvapiu leliju zydi balta amarile,nuskintais lapais nulinkus bejege..Geriau jau nieko,nei beprasmis skausmas,kuris uzgozia ryto gaiva…"

"Nereikia man tu raudonu ziedlapiu,kuriais dengiai savasias nuodemes..Nereik ir neprireiks man tu ziedadulkiu,kurios kutena prota palengva.."

Dar keli sakineliai...Beje,kiek teko visur man sakitineti,visur tiek prisidskutuota,kad akys raibsta,kodel cia taip tylu?Gal lb daug griztu taisykliu yra?O gal nepakankamai zmoniu prisiregistravo?Na,seip ar taip...

Vartotojo avataras
gedis202
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 83
Užsiregistravo: 2006 12 01 20:04
Miestas: kaunas

#5 Standartinė gedis202 » 2006 12 13 17:01

Juodasis_deimantas rašė:Tarp šakų skverbiuosi į tylą amžiną,
Suokia keisti padarai ryškioj pilnaty…
Rieda ašaros atodūsiu karštu,
Užuojautos nebūtam glėby…

Švelniai prasiskinusi kelią,
Žengiu drąsiai be akibrokšto skaudaus…
Lėtai alsuoja rūkas mano kiautu,
Tingiai sklandantis tarp medžių pasmerktų…

Tarp šaltų uolų pučiantys vėjai,
Ieškosi sau naujų aukų…
Aš drąsiai skinuosi kelią,
Tarp amžinybės ir josios kančių…
***
Iš požemių karalystės aš kartą žengiau,
Kritau aš angelu baltu ant kapo gilaus…
Raudojau ir vaitojau amžinybės skaroi,
Kaip sužeistas paukštis mirties valandoi...

Sutemusios naktys prabilo ledu,
Aikštinga kalba suskambo vėju...
Palaimintais kūnais sušalo gaida,
Sustojo širdy pirklio dvasia...

Pakilau aš didžiai išskleidus sparnus,
Kaip anuo paukščiu per šalčio spyglius...
Kritau aš į duobę saldžių nuodėmių,
Į požemių karalystę kančių amžinų...

Kada pameginsiu radusi laisvo laiko rasyti vel..Jei pavyks..Nes kuriniai mano kyla is pasamones...Pati nesedziu ir nesuku galvos kuriant,ka pridurti ar ka parasyti...
Tu pati kuri šiuos eilėraščius? :?:
jordon

Vartotojo avataras
Juodasis_deimantas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2006 05 15 12:54

#6 Standartinė Juodasis_deimantas » 2007 01 17 19:20

Na taip žinoma

Vartotojo avataras
Juodasis_deimantas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2006 05 15 12:54

#7 Standartinė Juodasis_deimantas » 2007 01 17 21:18

***
Stojęs į kovą pamiršęs vainiką,
Beribiam dangui jau auksu žiba...
Pastogėj karčioj jau taurę kelia,
Jau tylą guodžia mirties pataluos...

Jis drąsiai užgynęs brangią Tėvynę,
Stojo į kovą už nebylią būtybę...
Iškėlęs jis ranką užgėrė drąsos,
Į amžiną tylą neramios šviesos...
***
Aptraukė padangę balti amarai,
Paskandino mėnulį gelsvi aitvarai...
Kruvinom plunksnom virpės ąžuolai,
Paskendę rūkuos medžioklės aidai...

Pravirkdys jie žolę karių kapinėm,
Išpuošę jie žemę legendų pintinėm...
Pakilusią saulę pasitiksianti laisvė,
Margaisiais sparnais beribėi mėlynej..

Išvargusiais žvilgsniais giedoja giesmę,
Vaiduokliai išnirę iš sapno tylaus...
Kur švilpia strėlė kario šauta,
Didvyriškai laisvę ginanti siela...

Na gal šį kartą perdaug rimo...

Vartotojo avataras
Laurynas
administratorius
administratorius
Pranešimai: 2011
Užsiregistravo: 2001 12 06 09:51
Miestas: Vilnius

#8 Standartinė Laurynas » 2007 01 18 00:31

O tu romantike. Sie posmeliai tikrai, kad poetiskai stiprus.
Juodasis_deimantas rašė: Iš požemių karalystės aš kartą žengiau,
Kritau aš angelu baltu ant kapo gilaus…
Raudojau ir vaitojau amžinybės skaroi,
Kaip sužeistas paukštis mirties valandoi...

<...>

Pakilau aš didžiai išskleidus sparnus,
Kaip anuo paukščiu per šalčio spyglius...
Kritau aš į duobę saldžių nuodėmių,
Į požemių karalystę kančių amžinų...

Vartotojo avataras
Juodasis_deimantas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2006 05 15 12:54

#9 Standartinė Juodasis_deimantas » 2007 01 18 01:10

Dėkoju.. :oops:

Vartotojo avataras
Juodasis_deimantas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2006 05 15 12:54

#10 Standartinė Juodasis_deimantas » 2007 01 18 20:12

„Prarasta šiluma“
Ir vis dėlto,tu tolsti kaip vėjas laukuose...
Ir lėtai kyla audra,kuri rėžia sparnus aplink tave...
Ir skaudziai šniokščia lapai,it širdy nagai...
o tu vis tyli..tyli...ir tyli...
Išėjai kaip rūkas..
Pilkam šešėlį išskleidęs sparnus
Kritai į duobę perskeltų širdžių...
O ten auksu žybėjai
Ir karūna glostei...

Aplink vien tuštuma,
Vėl darko mane
Kaip agonija užgęsusiam sapne...
Pasitraukiai,išėjai
Iš gyvenimo kelio prasmingo...
Pasisukai ir praradai
Mūs saitus amžinai...

Kur siela?Kur džiaugsmas?
Kur vėjavaikių šauksmas?
Tu tik žiūri ir tyli...
Tyli..ir vis tyli...
Geriau jau nieko,
Nei tyla agonijos,
kurią tik plėšo skausmo simfonijos....

"Chantas Mėnuliui"
Tarp jūros gilios ir krantų plačiausių,
Stovėjai lyg vaikas-saulės gėdėjai...
Ūmai susipynę žvaigždynų kerai,
Tyliai šnibždėjo vėjų takais...

Pakilo audra išblaškiusi tylą,
Sušoko smėlynuos taurujį valsą...
Tu viską regėjai,Tu viską girdėjai,
Dovana tau karūna-Pilnatis didinga...

Čia labai seni...
Nesenai mėginau mėginti vėl rašyti,bet kaip nesiseka,taip nesiseka,tikiuosi,kad įkvėpimas manęs neapleis galutinai..Kaip sakoma-"gal nepaliks ant ledo" :lol:
Paskutinį kartą redagavo Juodasis_deimantas 2007 01 18 21:14, redaguota 1 kartą(us).

Vartotojo avataras
Juodasis_deimantas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2006 05 15 12:54

#11 Standartinė Juodasis_deimantas » 2007 01 18 21:11

Beje,nejaugi čia nėra žmogaus,kuris turi kūrybinę gyslelę ir yra nors ką nors parašęs? :wink: Ar čia visi tokie kuklūs? :lol:

Vartotojo avataras
Laurynas
administratorius
administratorius
Pranešimai: 2011
Užsiregistravo: 2001 12 06 09:51
Miestas: Vilnius

#12 Standartinė Laurynas » 2007 01 20 04:12

Juodasis_deimantas rašė:Beje,nejaugi čia nėra žmogaus,kuris turi kūrybinę gyslelę ir yra nors ką nors parašęs? :wink: Ar čia visi tokie kuklūs? :lol:
Kazka parasiau pries desimt metu, reiks paieskoti.

Taip cia zmones kuklus. Taciau tu parodei gera pavyzdi, tad tikiu, kad dabar tai jau prades rasyti ir skelbti cia.

Vartotojo avataras
wiccan
Pranešimai: 4
Užsiregistravo: 2007 01 18 21:27
Miestas: Londonas,UK

#13 Standartinė wiccan » 2007 01 22 00:52

na sitas mano vienas is naujausiu....jis parasytas po pazinties su vienu zmogumi,ir tai yra sviesiausias mano rasinys,parasytas ne Lietuvoje....tai yra atgimimo tema,nes ratui,spiralei niekada nelemta nutrukti....taigi neliekite asaru kapinese....nes jos ten yra beprasmes...

As Gyvas
Neateik prie mano kapo ir neverk,
Manes cia nera,ir as nemiegu,
As uz tukstancio veju nuo cia,
As deimantu zeriu sniege baltame,
As saules spinduliuos sunokes grudas,
As rudeninis lietus malonus,
Nuprausiantis balta tavo veida...
---------------------------------------------------
Kai tu atsikeli is miego,
Rytmeti ramu,
As prakalbu pauksciu kalba,
Ir skraidantys pauksciai ratu,
Tau rytmecio soki susoka....
-------------------------------------------------
As sviesa zvaigzdziu naktyje,
Ir takas menesienos,
As tavo mintyse....
Prasau taves,
Neateik prie mano kapo ir neverk,
Manes cia nera,
Nes as esu gyvas.
Im a circle,within a circle,with no beginning and never ending...

Vartotojo avataras
wiccan
Pranešimai: 4
Užsiregistravo: 2007 01 18 21:27
Miestas: Londonas,UK

#14 Standartinė wiccan » 2007 01 22 01:15

Tekantis vanduo..srove....tai magija,veidrodis kuriame atspindys yra amzinas,jis neduzta...jame atsispindejo praeitis,atspindi jis ir dabarti....tai upe....ne vien ji...ji yra ir mumyse...srove..tiesiog pajuskite ja...nes kitai kartai to gali nebepavykti padaryt....

Upes Rauda

Isgirsk Mano Rauda,
Isklausyk Mano Rauda,
Pajusk mano kvapa vejyje,
Matyk dangu manyje,
Zvaigzdziu spindejima,
Pajuski magija gamtos beribe manyje....
-----------------------------------------------------
Isgirsk Mano Rauda,
Isklausyk Mano Rauda,
Slamejima,ciurlenima ir snabzdesius isgirski,
Priimki juos i savo vidu,
Bandyk suprasti mano rauda tylia,
Kuria as dovanoju tau,
Kad tu isgirstum ja,
Nes as gyva...
Nes as tai tu...
As tavyje...!
As tavo viduje,
As gaivinu tave,
As krauja plukdau tavo venom,
As magija ir galia dovanoju tau.
---------------------------------------------
Isgirsk Mano Rauda,
Isklausyk Mano Rauda,
Priimki visa tai,
Nes mes visi juk esam visuma,
Galingosios gamtos.
Im a circle,within a circle,with no beginning and never ending...

Vartotojo avataras
wiccan
Pranešimai: 4
Užsiregistravo: 2007 01 18 21:27
Miestas: Londonas,UK

#15 Standartinė wiccan » 2007 01 22 01:38

vakaras...sis nera ramus...gamta selsta,zvakes degancios kambaryje nerimsta,nors langai ir uzdaryti aklinai...smilkalu dumai piesia paveikslus,jie beformiai,bet jie yra tikri....tereikia juos suprasti....senas sasiuvinys,kuriame labai senas kurinys,dar mokykloj parasytas...ivertintas zemu balu... nes jis galbut ir priestarauja kazkieno isitikinimams....bet man jis mielas....tai buvo noras issakyti tai ka as jauciu...stai jis...jam 12 metu..


Noriu sugryzti

Kaip as noreciau pasukti laika atgalios,
Isvysti tuos takus senus,
Akmenimis gristus,
Kur vaiksciojo musu senoliai.
------------------------------------------
Ir prisiminti ir isvysti,
Tai kas is ties mums turi but brangu,.
Sugryzti i anuos laikus,
Kai state proteviai pilis,
Kovojo jie uz savo zeme ir savus dievus,
Kur vijo jie piktus kryzeivius,
Is savo zemes Lietuvos.
-----------------------------------------------
Kur vaidilutes aukurus kureno,
Ant Sventuju kalvu,
Kur meldesi alkuos zyniai,
Kur dege amzina ugnis.
---------------------------------------------
Kur moterys lietuves linus aude,
Kur vyrai liejo sau kalavijus,
Vaikai kur kryksciojo laukuos zaliuos,
Kur auksu tvisko javu varpos,
Kur upes dar neuztvenktos tekejo,
Kur menesiena sviesdavo giedroj padangej,
Neuzgozta nuo svino debesu.
-------------------------------------------------
Kur azuolai sventi stuksojo,
Kur egles simtametes dangu reme,
Kur proteviu Dievai jiems vilti nese,
Ir saugojo mus zeme,
Nuo krikscioniskos blogio jegos.
-------------------------------------------------
Neliko tu laiku deja,
Per isdavystes kunigaiksciu musu,
Kurie mus pardave,
Didziausiam blogiui krikscionybei,
Atnesusiai mums liudesi,
Karus ir krauju tekancias upes,
Irezusiai mums gilu randa,
Pacioj sirdies gelmej....
Im a circle,within a circle,with no beginning and never ending...

Skelbti atsakymą

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias(ių)