Bendraminčių klubas

Skelbti atsakymą
Žinutė
Autorius
SRaimondas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 62
Užsiregistravo: 2006 02 12 13:24
Miestas: Kaunas

#46 Standartinė SRaimondas » 2007 01 10 11:05

Tema tikrai aktuali. Sunku, žinoma politikams nenusipolitikuoti, jei dar nėra sau atsakę į klausimą: kas yra gyvenimo prasmė. Manau, kad nemažai daliai politikų ir klausimas, kas yra politika, būtų per sunkus. Jei jiems tai tik veikla, kuri atveda "prie lovio" ir tai tėra pagrindinis tikslas bei gyvenimo prasmė, tai nenuostabu, kad teisingumas ar kitų bendrapiliečių interesų gynimas į tą veiklą neįeina.
Tačiau, jei politiką suprantame kaip viešųjų reikalų tvarkymą valstybėje ir už jos ribų, tai bendrapiliečių reikalais turime rūpintis taip kaip rūpinamės savo vaikais (deja,kartais jau nesirūpinama ir jais). Juk nenorime, kad valstybė ir pasaulis sugriūtų vos tik mes atgulsime amžino poilsio. Vadinasi norėdami ir linkėdami jiems gero pirmiausiai stengiamės juos tinkamai auklėti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad imamės nepaprastos atsakomybės pristatyti juos pasauliui ir pasaulį jiems. Tai darome su tikslu, kad nesuprantantis Tikrovės vaikas nepakenktų Jai ir ,atvirkščiai, pakankamai galinga ir pavojinga Tikrovė nesunaikintų mūsų vaikų.
Jei šį uždavinį išsprendžiame teisingai, tai turime žmogų, kuris jau gali mėginti Tikrovę perdaryti t.y. tobulinti, gerinti ir gražinti. Jei jis supranta Tikrovę kaip Vienį su tuo, kas gyva ir negyva, su tuo kas turi sąmonę ir neturi jos, tai jis gali modeliuoti ir keisti Ją nepažeidžiant Jos sudėtinių dalių gyvenimo dėsnių ir todėl nesukuria sau ir kitiems grėsmingų konfliktų, kurie turėtų blogas pasekmes jam pačiam ir kitiems. Vadinasi adekvačiai suprantantis Tikrovę žmogus (anot Platono, sutvarkytos sielos žmogus) yra susitaikęs tiek su savimi tiek su Dievu-Tikrove ir gyvena taikoje ir harmonijoje.
Tikrovėje nieko nereikia griaut (nebent netikusius žmonių veiklos padarinius), tereikia pajusti, ko Jai reikia, kur link Ji juda ir žmogiškom galiom paremt tas transformacijas.
Taigi žmogaus gyvenimo prasmė man yra Tikrovės Tvarkos supratimas įsisąmoninimas ir Jos laikymasis gyvenimo kelyje. Tai supratimas, kad nors formaliai turi galimybę, laisvę daryti bet ką, tačiau sąmoningai nedarai, nes tai griautų Tą Tvarką ir tavo paties sielą.
Manau, kad apie tai byloja ir biblijinė mintis apie sielos išgelbėjimo svarbą.
Deja,šiandieniniame pasaulyje, daug žmonių pilni dvasinio šlamšto, nuolat pažeidinėja Tikrovės Tvarką, nes nesiekia Jos pažinti ir laikytis.
Kodėl jiems dirbti ir kurti, jei gali atimti ar pavogti ir likti nenubaustais? Kodėl sakyti Tiesą, jei meluojant greičiau pasiekiama karjera ir pinigai? Matyt, teisūs išminčiai, kad Tikrovė nėra akivaizdi it "trumparegiai" nemato, kad jų momentinės pergalės, tik Tikrovės žaizda ar Jos šunkelis. Matyt, teisūs, kad žmonės yra labai skirtingi tiek prigimtinėmis dovanomis tiek išsiugdymo lygiu.
Matyt, sužmogėjimo procesas dar tęsiasi.

Zenonas
moderatorius
moderatorius
Pranešimai: 124
Užsiregistravo: 2003 12 16 11:08

#47 Standartinė Zenonas » 2007 01 10 16:50

SRaimondas rašė: ...Taigi žmogaus gyvenimo prasmė man yra Tikrovės Tvarkos supratimas įsisąmoninimas ir Jos laikymasis gyvenimo kelyje. Tai supratimas, kad nors formaliai turi galimybę, laisvę daryti bet ką, tačiau sąmoningai nedarai, nes tai griautų Tą Tvarką ir tavo paties sielą.
Manau, kad apie tai byloja ir biblijinė mintis apie sielos išgelbėjimo svarbą.
Deja,šiandieniniame pasaulyje, daug žmonių pilni dvasinio šlamšto, nuolat pažeidinėja Tikrovės Tvarką, nes nesiekia Jos pažinti ir laikytis.
Kodėl jiems dirbti ir kurti, jei gali atimti ar pavogti ir likti nenubaustais? Kodėl sakyti Tiesą, jei meluojant greičiau pasiekiama karjera ir pinigai? Matyt, teisūs išminčiai, kad Tikrovė nėra akivaizdi it "trumparegiai" nemato, kad jų momentinės pergalės, tik Tikrovės žaizda ar Jos šunkelis. Matyt, teisūs, kad žmonės yra labai skirtingi tiek prigimtinėmis dovanomis tiek išsiugdymo lygiu.
Matyt, sužmogėjimo procesas dar tęsiasi.
Gerbiamas pone Raimondai,

ar teisingai aš Jus supratau, kad meluojant pasiekiamą karjerą ir meluojant įgyjamus pinigus Jūs laikote tikrovės (ir) natūralios tvarkos pažeidimu. Ar vertinant iš teisėsaugos pozicijų - tai turėtų būti suprantama kaip neatitinkantis protingumo kriterijų elgesys, kurio pasėkme yra reali žala to elgesio poveikio objektams?
Šiuos sukonkretinimus aš pabrėžiu specialiai - nes jeigu Jūsų pastebėjimai yra teisingi - tuomet iš esmės neteisingomis yra suinteresuotų žmonių grupių vykdomos, "politika" įvardijamos veikos.
zenonas

SRaimondas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 62
Užsiregistravo: 2006 02 12 13:24
Miestas: Kaunas

#48 Standartinė SRaimondas » 2007 01 10 18:21

Niekada negalime būti tikri, kad visiškai suprantame vieni kitus ir turime identiškas Tikrovės sampratas :), tačiau, turiu pripažinti, kad Jūsų klausimai solidūs.
Atsakau: Jūs, manau, esate teisus, ir supratote teisingai. Jūs įžvalgiai atskyrėte mano asmeninę sampratą ir teisėsaugos sritį. Vieno žmogaus pozicija valdžiai tėra nuomonė (net, jei paremta metodišku mąstymu). Teisėsaugos sritį reglamentuoja įstatymai, o juos priiminėja Seimas. Taigi vėl privalome grįžti prie piliečių atstovų Seime ir atsakyti, ar jie sugeba atstovauti Tą Tvarką reflektuojančius piliečius? Matyt, ne, nes jų nėra pakankamai daug. Tai sudaro galimybę manipuliuoti likusių piliečių sąmone ir priiminėti klanui naudingus įstatymus. Rėdas, iš esmės, kalba apie tą patį. Nes, jei reflektuojančių (suprantančių Tikrovę) būtų absoliuti dauguma, tokių galimybių tiesiog nebūtų.
Todėl pritariu ir paskutiniam Jūsų teksto sakiniui, bet, deja tik mano sampratos rėmuose.
Taigi, manau, esame bendraminčiai nesugebantys tinkamai įtakoti valstybės tvarką.

Zenonas
moderatorius
moderatorius
Pranešimai: 124
Užsiregistravo: 2003 12 16 11:08

Bendraminčių klubas

#49 Standartinė Zenonas » 2007 01 10 21:40

SRaimondas rašė:Niekada negalime būti tikri, kad visiškai suprantame vieni kitus ir turime identiškas Tikrovės sampratas :), tačiau, turiu pripažinti, kad Jūsų klausimai solidūs.
Atsakau: Jūs, manau, esate teisus, ir supratote teisingai. Jūs įžvalgiai atskyrėte mano asmeninę sampratą ir teisėsaugos sritį. Vieno žmogaus pozicija valdžiai tėra nuomonė (net, jei paremta metodišku mąstymu). Teisėsaugos sritį reglamentuoja įstatymai, o juos priiminėja Seimas. Taigi vėl privalome grįžti prie piliečių atstovų Seime ir atsakyti, ar jie sugeba atstovauti Tą Tvarką reflektuojančius piliečius? Matyt, ne, nes jų nėra pakankamai daug. Tai sudaro galimybę manipuliuoti likusių piliečių sąmone ir priiminėti klanui naudingus įstatymus. Rėdas, iš esmės, kalba apie tą patį. Nes, jei reflektuojančių (suprantančių Tikrovę) būtų absoliuti dauguma, tokių galimybių tiesiog nebūtų.
Todėl pritariu ir paskutiniam Jūsų teksto sakiniui, bet, deja tik mano sampratos rėmuose.
Taigi, manau, esame bendraminčiai nesugebantys tinkamai įtakoti valstybės tvarką.
Siūlau papildomai išdiskutuoti Jūsų išsakytas mintis. Diskusija tapo išties įdomia. Visiškai priartėjome prie žmonių tarpusavio nesusikalbėjimo priežasčių (dalies!) išsiaiškinimo. Tai Jūsų taikliai pastebėti skirtumai tarp individualios asmenų nuomonės ir kolektyvinės valdžios pareigūnų nuomonės. Akivaizdu, kad vieninga ir vientisa tikrovė – visais atvejais turėtų būti vienodai suprantama ir vienodai aiškinama. Kitu atveju – reikėtų pripažinti vienalaikį kelių tikrovių egzistavimą arba konstatuoti faktą – kad terminas „tiesa“ neturi konkrečios prasmės ir nieko nereiškia. Žmogaus pojūčiai nefiksuoja daug vienu metu (čia ir dabar) egzistuojančių tikrovių – todėl apie tokį daugelio lygiaverčių nuomonių egzistavimo pagrindimą daugiau nekalbėsime. Terminas „tiesa“ reiškia teisingą (tuo pačiu ir protingą) tikrovės suvokimą. Todėl turime pripažinti šią (vertinant šiuolaikinės civilizacijos požiūriu) „ereziją“: ir vieno žmogaus nuomonė - jeigu ji atitinka tiesą (tikrovę) - yra vertingesnė už daugelio (neatitinkančią tikrovę) kolektyvinę nuomonę...
Kadangi ši išvada yra pagrindas tolimesnei diskusijai – tai visus galinčius ją argumentuotai paneigti – prašau tai padaryti.
Kaip dėl valstybės tvarkos – tai toji tvarka jokiu atveju negali prieštarauti tiesai ir tikrovei. Jeigu prieštarauja – tai ji negali būti įvardijama terminu „tvarka“ (dirbtinis terminų prasmių supainiojimas taip pat yra žmonių tarpusavio nesusikalbėjimo priežastimi - apie kurią mes pakalbėsime šiek tiek vėliau).
zenonas

SRaimondas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 62
Užsiregistravo: 2006 02 12 13:24
Miestas: Kaunas

#50 Standartinė SRaimondas » 2007 01 11 15:58

Nelengva trumpai ir rišliai rašyti tokiomis sunkiomis temomis, bet reikia.
Pirmiausiai noriu dar kartą užakcentuoti, kad su materialia Tikrovės dalimi viskas paprasčiau. Jos tvarką galėtume apibrėžti kaip fizikos, chemijos ir kitų mokslų atrastų dėsnių visumą. Ji tvirta ir menkai ginčijama. Sunku rasti plėšiką, teisėją ar net vaiką, kuris basa koja rųžtųsi visa jėga spirti į akmenį ar ranka paimti žariją iš laužo. Tokį elgesį stabdo instinktai (tokių kvailių tiesiog neišliko natūralios atrankos procese) arba ankstyvoje vaikystėje įgyta patirtis.
Tačiau mes turime ne tik evoliucijos eigoje padovanotus instinktus, bet ir sąmonę, kurios dėka, galime tirti ir suprasti Tikrovę, susidaryti gana adekvačią Tikrovės sampratą, Tai tikrai didžiulis Dievo-Tikrovės stebuklas, neįkainojama dovana mums. Deja, tinkamai nelavinama ji tėra galimybė, bet ne preciziškas Tikrovę skanuojantis instrumentas. Tiksliai kalbant, kiek žmonių tiek detalių, unikalių Tikrovės sampratų- Tiesos sampratų. Žinios, kitas dalykas. Visi mokame tą pačią daugybos lentelę, bet gyvenimą nugyvename unikalų, nes kiekviena jo sekundė atskiram žmogui neša unikalius patirčių rinkinius (lyg DNR).
Jei žmonės mažai skaito, mažai bendrauja, tai neįgyja visuomenės rinkoje susiformavusių sąvokų ir todėl praranda galimybe vieni kitus suprasti. Kita vertus visuomenė nevienalytė. Joje egzistuoja ir liumpenų žargonas ir išminčių tukstantmečiais šlifuotos Tikrovės įžvalgos.
Ribotos žmogaus kaip Tikrovės tyrėjo galimybės, ydos, prigimtis ir t.t. nuliamia Tikrovės pažinimo tikslumo laipsnį.
Todėl visiškai įmanoma, kad neprofesionali jūreivių įgula įsiutus ir sukėlus maištą gali išmesti už borto vienintelį profesionalų jūrininką-savo kapitoną. Nes negali gerbti ir vertinti to ko vertės nesupranti. Taigi Jūs teisus, kad vieno nuomonė, jei ji teisinga, yra vertesnė už tūkstančio plepalus. Visiškai skirtingos sąvokos Tiesa ir tik nuomonė, nes astronomas Šmukštaras manė, jog žvaigždė nedidesnė už sagą. Deja, labai nedaug žmonių turi sutvarkytas sielas ir suinventorizavę, kur yra Tiesa, o kur tik nuomonės.
V. Čerčilis sakė, kad demokratija tikrai blogas valdymo būdas, bet nėra atrasto geresnio, štai ir kamuojamės. Norėtųsi moralaus, sąžiningo, išmintingo valdovo, tačiau tik vienas kitas išmintingas nepanaudoja savo išmanymo blogiems tikslams.
Taigi pagrindinis dalykas demokratijoje, kad išmintį kažkokiu paslaptingu būdu jos nežinantys įvertins, pripažins ir demokratijos sąlygomis parems sąžiningą tiesos nešėją. Tačiau taip gali pasielgti tik dori Tiesos neregėję piliečiai. O kas paskys, kiek yra susigundžiusių pasigerinti gyvenimą kito sąskaita? Kurie tikrai sąmoningai nepripažins doro išminčiaus Tiesos ir siūlomos Tvarkos, nes tai pablogins jų gyvenimą, nes privers gyventi tik iš savo uždarbio.
Vadinasi yra ne tik Tiesos paieškų problema, bet svarbesnė yra, kad Ji laisvai apsisprendus būtų pripažinta ir vykdoma bent jau daugumos.
Manau, kad todėl prakutę partiečiai tiek pastangų deda, kad sumanipuliuoti daug ko nesuprantančių piliečių sąmonėmis ir gauti taip trokštamą valdžią leisti savo TIESOS IR TVARKOS sampratomis paremtus įstatymus IR KURIE JAU TAPS PRIVALOMI VYKDYTI LIKUSIEMS PILIEČIAMS.
Taigi Tiesa pati automatiškai paprastai ir greitai netampa masiškai remiama. Tiesa demokratiniu būdu prasiskina arba neprasiskina kelią į privalomų visiems valstybės piliečiams ir vykdytinų įstatymų sąrašą.
Ir tai dar ne viskas, nes nuo įstatymų vykdytojų ar prižiūrėtojų sielų kokybės priklauso ar jie tą darbą atliks sąžiningai.
Matyt, todėl išminčiai tiek daug dėmesio skyrė žmogaus sielos (sąmonės) kokybės problemai, žmogaus ugdymui.

SRaimondas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 62
Užsiregistravo: 2006 02 12 13:24
Miestas: Kaunas

#51 Standartinė SRaimondas » 2007 01 11 18:29

Dar noriu pridurti, kad žmonės dideli mėgdžiotojai. Ypač silpniau suprantantys Tikrovę. Tad suprantant, kad tobulų pavyzdžių labai mažai, suprantam, kad mėgdžiojant netinkamus pavyzdžius jie dauginasi eksponentiniu dėsniu. Ir aplamai svarbu pažymėti, kad gyvūniškos prigimties žmogus labiau linkęs prisitaikyti nei kažką sunkiai kurti ar keisti. Net jei aplinka, prie kurios prisitaiko yra ydinga.

Zenonas
moderatorius
moderatorius
Pranešimai: 124
Užsiregistravo: 2003 12 16 11:08

#52 Standartinė Zenonas » 2007 01 11 21:56

SRaimondas rašė: Pirmiausiai noriu dar kartą užakcentuoti, kad su materialia Tikrovės dalimi viskas paprasčiau... Sunku rasti plėšiką, teisėją ar net vaiką, kuris basa koja ryžtųsi visa jėga spirti į akmenį ar ranka paimti žariją iš laužo. Tokį elgesį stabdo... ankstyvoje vaikystėje įgyta patirtis.
Tačiau mes turime... sąmonę, kurios dėka, galime tirti ir suprasti Tikrovę... Tiksliai kalbant, kiek žmonių tiek detalių, unikalių Tikrovės sampratų- Tiesos sampratų.
Gerbiamas Raimondai,

Atleiskite, kad praleidžiu tą Jūsų komentaro dalį, kurioje Jūs kalbate apie instinktyvų (bei kitokį nesąmoningą) elgesį. Tai darau todėl, kad Jūsų pavyzdys apie spyrį nuoga koja į akmenį ar rankos kišimą į laužo liepsną ir žarijas paneigia pačią nesąmoningo elgesio galimybę Lietuvos nesąžiningų politikų ir valdininkų veikose. Juk nevaikšto jie apdegintomis (laužuose, dėl savo nesuvokimo ką daro) rankomis ir (dėl neišmanymo spardydami į akmenis, susilaužę kojų kaulus) nevažinėja invalidų vežimėliuose. Jie „neprotingi“ tik ten – kur jiems tai materialiai naudinga. Tokius atvejus puikiai apibudina rusiškas posakis, kuris (skirtingai nuo kitų sparnuotų frazių) lengvai išverčiamas į lietuvių kalbą: „žvairuoti į psichą“. Blogai yra tai – kad turintys valstybėje užtikrinti teisingumą ir tvarką asmenys – gyvena pagal nusikaltėliškus standartus. Kad vieną kartą pabaigti su tariamu politikų ir valdininkų neišmanymu – siūlau prisiminti situacijas iš gyvenimo – kuriose buvo pažeisti tų ponų asmeniniai materialiniai interesai... Tuo atveju jiems niekuomet nekilo, nekyla ir nekils abejonės – ar tuos savo materialinius interesus būtina ginti. Todėl siūlau pripažinti kaip faktą tai – kad esantys valdžioje svetimo turto grobikai visuomet veikia pilnai sąmoningai (net jeigu ir būtų kitaip –svetimo turto išgrobstymą draudžia įstatymai, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės).
SRaimondas rašė:Nelengva trumpai ir rišliai rašyti tokiomis sunkiomis temomis, bet reikia.
SRaimondas rašė: Jei žmonės mažai skaito, mažai bendrauja, tai neįgyja visuomenės rinkoje susiformavusių sąvokų ir todėl praranda galimybe vieni kitus suprasti. Kita vertus visuomenė nevienalytė. Joje egzistuoja ir liumpenų žargonas ir išminčių tūkstantmečiais šlifuotos Tikrovės įžvalgos.
Ribotos žmogaus kaip Tikrovės tyrėjo galimybės, ydos, prigimtis ir t.t. nulemia Tikrovės pažinimo tikslumo laipsnį.
Todėl visiškai įmanoma, kad neprofesionali jūreivių įgula įsiutus ir sukėlus maištą gali išmesti už borto vienintelį profesionalų jūrininką-savo kapitoną. Nes negali gerbti ir vertinti to ko vertės nesupranti. Taigi Jūs teisus, kad vieno nuomonė, jei ji teisinga, yra vertesnė už tūkstančio plepalus. Visiškai skirtingos sąvokos Tiesa ir tik nuomonė, nes astronomas Šmukštaras manė, jog žvaigždė nedidesnė už sagą. Deja, labai nedaug žmonių turi sutvarkytas sielas ir suinventorizavę, kur yra Tiesa, o kur tik nuomonės.
Būtinai reikia, nes mes darome tai – nuo ko po 1990-03-11 (nepriklausomybės atstatymo) - turėjo pradėti nepriklausomos Lietuvos valstybės valdžia, jeigu ji tikrai siekė kurti demokratinę – teisinę valstybę. Teisinga tikrovės samprata yra tik viena ir už tos sampratos įsitvirtinimą visuomenėje yra atsakinga valstybės valdžia. Kitu atveju ta valdžia kurias kažkokį „durnių laivą“ – o ne demokratinę-teisinę valstybę.
V. Hugo yra pasakęs: - „ Kaltas ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos“. Apie tai, kaip mus supantis pasaulis veikia mus – aš jau rašiau savo 2006 03 04 15:19 komentare ir (apie tai) pacitavau citatą iš D. V. Kandybos knygos: "Техника мысленного гипноза".
zenonas

Zenonas
moderatorius
moderatorius
Pranešimai: 124
Užsiregistravo: 2003 12 16 11:08

#53 Standartinė Zenonas » 2007 01 11 22:39

SRaimondas rašė:
V. Čerčilis sakė, kad demokratija tikrai blogas valdymo būdas, bet nėra atrasto geresnio, štai ir kamuojamės.
Mano V.Čerčilis prieš Jūsų V. Čerčilį: - „Penkių minučių pokalbis su vidutiniu rinkėju - tai geriausias argumentas prieš demokratiją“.
Mano V. Čerčiliui padeda Dž. Bruno: - “Visuotinai priimta nuomonė yra įtvirtinama šalininkų kiekiu, bet nėra paremta kokybe, t.y., žiniomis”; Platonas: - „Jokia organizacija neatstos (nepranoks) ją sudarančių žmonių kokybės“ ir H. Fordas“ – „Klausimas "kas taps viršininku?" yra panašus į klausimą "kas kvartete dainuos tenoru?" Žinoma, tas, kuris gali dainuoti tenoru“.
SRaimondas rašė: Norėtųsi moralaus, sąžiningo, išmintingo valdovo, tačiau tik vienas kitas išmintingas nepanaudoja savo išmanymo blogiems tikslams.
Mano nuomone, tai yra tik piktnaudžiaujančių demokratija asmenų sugalvotas, labai akiplėšiškas melas - nes išminties ir sąžinės atsisako tik tas – kuris jų iš tikro niekuomet neturėjo.
Apie demokratiją šioje diskusijoje jau rašiau savo 2006 02 13 17:40 komentare. Ši tema yra išsamiai išnagrinėta Algimanto Zolubo straipsnyje: „Apie demokratijos žalą mūsų valstybei“ http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1012 .
Šioje diskusijoje aš jau esu rašęs, kad valstybės tvarka jokiu atveju negali prieštarauti tiesai ir tikrovei. Jeigu ji prieštarauja tiesai (tikrovei) – tai ji jokiu būdu negali būti įvardijama terminu „tvarka“ . Todėl kai tik mes patys nustosime apgaudinėti save ir pradėsime daiktus bei reiškinius vadinti tikraisiais vardais – prasidės neišvengiama atskirų asmenų (ar jų grupių) vykdomo piktnaudžiavimo teise pabaiga. M. Daukša yra pasakęs: - "Sunaikink ją [kalbą] – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę".
zenonas

SRaimondas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 62
Užsiregistravo: 2006 02 12 13:24
Miestas: Kaunas

#54 Standartinė SRaimondas » 2007 01 12 11:22

Dar šiek tiek praplėsiu ir pagilinsiu tai ką norėjau pasakyti.
Manau, kad sutariame, jog tai, kas yra susiformavę mūsų sąmonėje Tikrovės tyrimo, pažinimo proceso eigoje NĖRA PILNAS IR ABSOLIUČIAI TIKSLUS TIKROVĖS VAIZDAS (jau minėjau nuo ko tai priklauso), o tik Tikrovės eskizas su tam tikrose vietose tiksliais fragmentais. Nes jei kiekvienas žmogus vienodai teisingai suprastų Tikrovę, tai jis nebūtų sau priešas ir nepažeidinėtų Jos Tvarkos. Deja, mano įsitikinimu, yra daugybė žmonių, pas kuriuos sąmonėje net nėra pagrindinių Tikrovės kontūrų arba, jei yra tai esminiai klaidingi.
Visi žino dešimt Dievo įsakymų. Tarp jų ir NEVOK, tačiau daug žmonių vagia arba yra tai darę. Kodėl?
Ar jie tuo klausimu turi kitą poziciją t.y., kad vogti galima ir reikia? Ar jie įsitikinę, kad to daryti negalima (tai blogis), bet (kaip Jūs sakot) sąmoningai vagia? Ar Jūs darote tai, ką įsisąmoninęs, kad nedera daryti? Manau, kad ne. Tuomet, ar tas žmogus tikrai įsisąmoninęs nuostatą, jei vis dėlto ją pažeidinėja. Kas verčia jį taip daryti? Sąmonei nepasiduodantys instinktai? Manau, ne. Vadinasi jis tik vaidina turįs tokią Tikrovės sampratą ar nuostatą, o iš tikrųjų savo elgesyje vadovaujasi kita. Jis dviveidis. Vagiui naudinga pasirodyti kataliku, katalikiškų nuostatų išpažintoju, nes tuomet žmonės jais labiau pasitiki ir nesaugo savo turto. Traktuojama, kad vogimas neįgimtas. Vadinasi Tikrovės tyrimo ir įsisąmoninimo proceso produktas. Tai patvirtina, kad jis neteisingai (lyginant su mumis) ją įsisąmonino. Tą ir reikėjo įrodyti. Taigi kai sąkome, kad sąmoningai vagia, tai reiškia, kad jis žino, kad dauguma žmonių nevagia ir laiko tai blogiu, bet asmeniškai jis su tuo nesutinka ir nuošidžiai laikosi savo tikrovės sampratos (mūsų požiūriu klaidingos). Kai vartojame sąvoką sąmoningai vagia, tai nereiškia , kad kalbame apie iškrypėlį, kuris nuoširdžiai tiki gėriu, nuoširdžiai išpažįsta jo nuostatas ir su malonumu jas pažeidinėja.
Kuomet suprantame, kad visuomenėje tokių dviveidžių daug ir demokratijos sąlygomis jie turi vienodą balsvimo galimybę, suprantame, kad kaunasi ar konkuruoja ne žmonės, o jų Tikrovės sampratos. Todėl sutinku su Jumis, kad valstybė, jos valdžia privalo rūpintis, kad tokių žmonių mažėtų. Kitaip gėris gali ir nenugalėti. Tą ir matome daugybėje bylų.

SRaimondas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 62
Užsiregistravo: 2006 02 12 13:24
Miestas: Kaunas

#55 Standartinė SRaimondas » 2007 01 12 13:11

Perskaitęs paskutinį Jūsų pasisakyma atsiradusį prieš manąjį matau, kad artėjame prie esmės.
Darosi akivaizdu, kad žmogaus siela, įsisąmoninta Teisinga (ar bent galimai teisngesnė) Tikrovės samprata yra didžiausias nacionalinis turtas, kuris neišvengiamai užtikrins valstybės pažangą. Jei, žinoma tokių demokratijos sąlygomis turėtume daugumą. Deja, dviveidžių ar enveidžių apstu (jų tiesa viena - materialinė nauda)ir jų tiesa kinta kasdien priklausomai nuo situacijos ir asmeninių intersų. Kurie, kaip teisingai pastebime, turi tą patį balsą t.y. lygiaverčiai piliečiai. Tiesa viena, o klaidų daug. Išminčių vienetai, o paklydėlių masė. Tai ko stebimės, kad turime ką turime?
Laikas pradėti kalbėti, kaip ir kiek paklydėlių reikia "atversti", kad dauguma nusvirtų į kitą pusę.
Neabejoju, kad tai pareikalaus didelio mąsto ir drąsiu reformų.
O apie visuomenės paramą netrukus sužinosime, nes pamatysime kiek piliečių palaikys Kito pasirinkimo iniciatyvą savivaldos rinkimuose. Dideliam optimizmui pagrindo nematau.

Zenonas
moderatorius
moderatorius
Pranešimai: 124
Užsiregistravo: 2003 12 16 11:08

#56 Standartinė Zenonas » 2007 01 16 11:51

- -
SRaimondas rašė:Dar šiek tiek praplėsiu ir pagilinsiu tai ką norėjau pasakyti.
Manau, kad sutariame, jog tai, kas yra susiformavę mūsų sąmonėje Tikrovės tyrimo, pažinimo proceso eigoje NĖRA PILNAS IR ABSOLIUČIAI TIKSLUS TIKROVĖS VAIZDAS (jau minėjau nuo ko tai priklauso), o tik Tikrovės eskizas su tam tikrose vietose tiksliais fragmentais. Nes jei kiekvienas žmogus vienodai teisingai suprastų Tikrovę, tai jis nebūtų sau priešas ir nepažeidinėtų Jos Tvarkos. Deja, mano įsitikinimu, yra daugybė žmonių, pas kuriuos sąmonėje net nėra pagrindinių Tikrovės kontūrų arba, jei yra tai esminiai klaidingi.
Gerbiamas Raimondai,

šį kartą gavosi įdomus mūsų ketinimų sutapimas: aš ruošiausi rašyti apie tai, kad šią diskusijos dalį reikia išsiaiškinti išsamiau – ir įėjęs į diskusijų puslapį tą savo pasiūlymą radau (Jūsų) jau įvykdytą...
Tačiau grįžkime prie diskusijos temos. Besiaiškindamas kokia yra Teisinga Tikrovė – aš vis labiau įsitikinu, jog posakis, kad: „po saule nėra nieko naujo“- yra teisingas. Siūlau peržvelgti kelias tūkstantmečių senumo įžvalgas:
Katha Upanišada:
"Jos [Tiesos] negali išgirsti nei daugelis, nei iš daugelio, - ir net girdėdami negali jos pažinti; garbingas tas [asmuo], kurs sugeba mokyti, ir sumanus tas [asmuo], kurs randa [Tiesą]; ir nuostabus tas [asmuo], kurs žino, net jei buvo nukreiptas ne ten".
Platonas „Timėjaus“ dialoge rašo:
"Nelengva rasti Tėvą ir Visatos kūrėją, o ir radus neįmanoma apie tai pranešti visiems".
Šioje vietoje būtina pastebėti, kad senovėje išmintingi žmonės teigė, jog: pažinimo negalima pasiekti skaitant knygas! Gal todėl, kalbėdamas apie valdžią ir valdymą Konfucijus teigė: Valdymo idealas – moralinis pavyzdys. Liaudį galima priversti paklusti, bet neįmanoma priversti suprasti, kodėl. Paklusnumo pagrindas – paklusti tėvų valiai (siao): "kai padangtėje viešpatauja dao (teisingi veiksmai), prastuomenė nebruzda". Į valdžią turi ateiti teisingi žmonės. Prastuomenė linkusi mėgdžioti kilmingus, - ir tai yra jos vertingiausia savybė: "Žolė linksta ten, kur pučia vėjas".
Šiais laikais valdžią turintieji pozityvaus moralinio pavyzdžio visuomenei nerodo. Tėvų savarankiškumas iš jų yra atimtas vardan mistinės „visuotinės gerovės“– tuo būdu sunaikinant ir tėvų autoritetą. Daiktai ir reiškiniai dažnai įvardijami neteisingai (kitą pagrindinę prasmę turinčiais vardais). Mokslo žinios mokymo procese jaunajai kartai pateikiamos tendencingai ir nepilnai – nes tokios neatsiejamos ir visiškai realios žmogaus savybės kaip moralė bei sąžinė priskiriamos išsigalvotam „idealizmui“ bei apskelbiamos neegzistuojančiomis ir (t.t., ir pan.). Tai patvirtina Jūsų pastebėjimus, kad mes susiduriame su sąmoningai iškraipoma mus supančios tikrovės samprata. Tai sukuria analogiškus - D. V. Kandybos knygoje „Teхника мысленного гипноза“ (žr.: mano 2006 03 04 15:19 komentarą) aprašytai situacijai atvejus – kuomet neteisingos informacijos taikymo pasėkoje neatitaisomai sužalojami žmonių gyvenimai.
Tiems, kurie save priskiria valdančiajai klasei džiūgauti taip pat nevertėtų – nes jie yra esančios netvarkos dalis ir netgi jos organizatoriai.
Tokioje situacijoje mums nelieka kitos išeities – kaip bandyti liaudžiai išaiškinti, kad ji tikrai yra apgaudinėjama ir kad vienintelis teisingas (o tuo pačiu ir protingas) gyvenimo būdas yra gyvenimas be apgaulės (savęs ir kitų apgaudinėjimo). Šiame aiškinimesi neapsieisime be trumpos ekskursijos į pasaulio sandarą. Kad iš naujo nekartoti bent jau vidurinės mokyklos kursą – pradėkime nuo budistų sampratos apie absoliučią ir tariamą Tiesas (tai labai sutrumpins Tikrovės paieškas). Absoliuti Tiesa yra tai kas atitinka Tikrovę. Tariama tiesa yra tai – kaip mes savo sąmonėse tą Tikrovę suvokiame (tas suvokimas yra nepilnas, nes pagrįstas tik dalimi Tikrovės turimų savybių). Taip pat galimi (ir realiai egzistuoja) atvejai, kuomet mūsų turimas Tikrovės supratimas yra „pagrįstas“ neteisingomis žiniomis ir išvis neatitinka tikrovę. Paaiškinu išsamiau:
Patys save, (t.y., žmogų) mes suvokiame kaip turintį žmogaus pavidalą ir atitinkamą diplomą (apie didesnes ar mažesnes žinias) Žemės planetos, Gyvūnų karalijos, Chordinių tipo, Žinduolių klasės, Primatų būrio, Hominidų šeimos, Žmonių genties, Žmonių rūšies atstovą. Esminė, išskirtinį privalumą tarp savo gentainių Žmonių rūšies atstovui suteikianti savybė - yra pinigų turėjimas. Pagal budistų mokymą tai yra tik Tariama tiesa.
Pagal tų pačių budistų ir senovės pasaulio išminčių mokymą – kiekvienas žmogus yra materiją sudarančių atomų sankaupa – mikrokosmosas (pagal savo sudėtingumą nei kiek nenusileidžiantis didžiajam kosmosui). Tai pripažįsta ir šiuolaikinis visažinis ir viską reguliuojantis mokslas. Tai yra Absoliuti tiesa. Šioje vietoje Jūs visiškai pagrįstai galite pastebėti, kad tai - ką aš persakau – taip pat yra visiems žinoma tiesa, kad visi be išimties tą absoliučią tiesą pripažįsta ir todėl aš be reikalo trukdau šias eilute skaitančiųjų brangų laiką. Kad įrodyti - jog tarp senosios ir šiuolaikinės pasaulėžiūros yra esminiai skirtumai ir tie skirtumai ne šiuolaikinės pasaulėžiūros naudai – aš esu priverstas dar šiek tiek (papildomai) išplėsti mūsų diskusiją, kad išsiaiškinčiau skirtumą tarp senovės išminčių ir šiuolaikinio mokslo pateikiamų pasaulio supratimų (jeigu būti visiškai tiksliam – tai: kad išaiškinti skirtumą tarp senovės išminčių ir šiuolaikinio mokslo pateikiamų pasaulio supratimų taikymų praktiniame gyvenime).
Dėka šiuolaikinio mokslo visuotinai žinoma, kad senovėje pasaulyje gyveno buki, amžinai alkani ir murzini laukiniai. Tie laukiniai nesuvokė gamtos jėgų, jų bijojo ir todėl jas sudievino bei garbino kaip dievus (civilizuoti kryžiuočiai taip apibūdino ir mūsų protėvius – senovės Lietuvius). Ar toks aiškinimas tikrai atitinka Tiesą ir Tikrovę?
Išsiaiškinkime išsamiau tą "laukinių" mūsų protėvių – neišmanymą ir gamtos jėgų sudievinimą. Kad išsiaiškinti šį klausimą – aš čia pateikiu gan seną citatą iš sovietinio žurnalo „Technika molodioži“(citatos pradžia):
„Pagal nusistovėjusias tradicijas naujiems elektrinių reiškinių gyvuose organizmuose tyrinėjimo metodams duodami specialūs pavadinimai. 1967m. tuometinio Leningrado valstybinio universiteto (LVU) fiziologinės kibernetikos laboratorijos vadovas, profesorius, biologijos mokslų daktaras Pavel Guliaev, aspirantas Vladimir Zabotin ir mokslinė bendradarbė Nina Šlippenbach, laikydamiesi tradicijų savo tyrinėtą, apie organizmą ore susidarantį elektrinį lauką pavadino elektroaurograma. Šis mokslinis darbas paskelbtas 1968m. TSRS Mokslų akademijos žiniose 180, Nr.6 (čia pateikiu sutrumpintą spaudai skirtą variantą. Z.J.).
Dar 1949m. amerikiečių mokslininkai Barr ir Mauro per 12mm. atstumą prietaisais užregistravo nervo elektrinį lauką. LVU aspirantas V.Zabotin sukonstravo žymiai jautresnę aparatūrą, bei priemones elektriniams trikdžiams pašalinti. Su šia aparatūra kartojant amerikiečių mokslininkų bandymą, tūkstantąsias sekundės dalis trunkantis nervo elektrinis laukas buvo užfiksuotas 250mm. atstumu. Bandymų metu nustatyta, kad nervo sukuriamo elektrinio lauko forma priklauso nuo greta esančių daiktų medžiagos: varinė plokštelė (elektros laidininkas) šio lauko amplitudę žymiai sumažina, o ebonitinė plokštelė (dielektrikas) lauko amplitudę padidina. Tai leidžia spręsti, kad gyvi organizmai turi potencialų “šeštąjį jausmą” leidžiantį jiems pajusti šalia esančius kūnus ir nustatyti jų elektrines charakteristikas.
Žmogaus organizme yra virš keturių milijonų nervų. Jų elektriniai impulsai pastoviai kinta. Tai reiškia, kad pastoviai keičiasi ir šių impulsų sukuriamas žmogaus nervų bendras elektrinis laukas. Žmogaus organizme yra 532 raumenys. Jie taip pat sukuria savo elektrinį lauką, kuris keičiasi ne tik nuo mažiausio kūno padėties pasikeitimo - bet ir nuo minties apie judesį. Žmogaus širdies elektrinis laukas keičiasi pagal pulso ritmą, širdies raumeniui susitraukus, pasiekdamas maksimumą. Šis laukas sustiprėja atliekant fizinius pratimus arba susijaudinus ir susilpnėja nusiraminus ar ilsintis. Erdvėje elektrinis laukas sklinda į visas puses šviesos greičiu. Todėl be įprastų bendravimo būdų visa kas gyva veikia aplinką ir vienas kitą savo organizmų elektriniais laukais.
Buvo tiriami gamtinių objektų: augalų, pastatų, debesų ir t.t. elektriniai laukai. Paaiškėjo, kad aplink mus realiai egzistuoja nematomas elektrinis “landšaftas”. Todėl buvo pabandyta išsiaiškinti, ar gyvi organizmai reaguoja į šio “landšafto” informaciją. Mūsų naudojamas elektrinio lauko daviklis reagavo tik į elektrinio lauko pokyčius ir buvo prijungtas prie stiprintuvo. Signalo stiprintuvo išėjime, lygiagrečiai oscilografui, prijungėme garsiakalbį. Šalia daviklio patalpinus paukščio sparno plunksnas ar gyvūno kailiuko dalį - šie reaguodami į patalpoje esantį atsitiktinį ar eksperimentatorių specialiai įvairiais būdais generuojamą garsą sukurdavo to garso parametrus atkartojantį elektrinį lauką į kurį savo ruožtu reaguodavo prietaiso elektrinio lauko daviklis ir iš garsiakalbio girdėdavosi sustiprintas garsas. Paukščio sparną ar gyvūno kailiuką nuo elektrinio lauko daviklio atėmus - garsiakalbis nutildavo. Akivaizdu, kad gyvojoje gamtoje toks informacijos perdavimo būdas yra realiai pritaikomas, nes gamtoje nieko nėra beprasmio ir betikslio. Todėl lakštingalos giesmė elektrinio lauko pavidalu sklinda šviesos greičiu į visą kosminę erdvę.
Gamtos elektrinius laukus tyrėme ekspedicijos į Novgorodo sritį metu. Užfiksavome paukščių, vabzdžių, augalų, vėjo elektrinius “balsus”, kosminės prigimties signalus, atmosferos elektros iškrovas ir nustatėme, kad žmogaus plaukų danga: plaukai ant galvos ir ant odos, ūsai ir barzda, kaip ir paukščio plunksnos, garsą paverčia elektriniu lauku. Žmogui judant, elektrinį lauką sukuria jo raumenys. Nervų - kaip ir širdies sukuriamą didesnio ar mažesnio intensyvumo elektrinį lauką žmogus išspinduliuoja pastoviai. Mes sprendžiame, kad gyvi organizmai turi ne tik vizualiai matomą “geometrinę” formą - bet ir elektrinę, sukuriančią lauką ir perduodančią informaciją. Šios informacinės sistemos reikšmė dar neištirta.
Mūsų mintys ir jausmai atsiranda tam tikru ritmu sužadinus galvos smegenų neuronų sistemas. Leningrado universitete eksperimentiškai įrodyta, kad lastelėms galima primesti naują ritmą (iš šalies) ir jos šį ritmą priima. Tuo būdu galima gydyti, pagreitintai įsisavinti mokslo žinias, nes žinių įsisavinimas - tai smegenų neuronų struktūrų persitvarkymas ir tų struktūrų naujų darbo ritmų susiformavimas. Tolimesni šio temos tyrimo darbai LVU tęsiami“(citatos pabaiga). Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad tokios senos medžiagos pateikimas visiškai nereiškia - kad aš nesusipažinęs su naujesne informacija.
Tikiuosi, kad ir be šio mano sufleravimo Jūs jau supratote, kad kryžuočių ir šiuolaikinio mokslo peršamą aiškinimą apie gamtos jėgų sudievinimą -galima paaiškinti ir mūsų protėvių turėtu gamtos tikrosios sandaros pažinimu bei žinojimu konkrečių būdų - kaip su tą gamtos Tikrove bendrauti. Metaliniais šarvais nuo gamtos energetinės- informacinės Tikrovės save ekranavusiam kryžiuočiui – tai turėjo atrodyti gamtos jėgų sudievinimu. Be to kaip žinome iš istorijos – kryžiuočiai tikrai nespjaudavo į pagonių turimas materialines vertybes. Tai reiškia, kad kryžiuočiai savo civilizuotumu beveik nesiskyrė nuo šiuolaikinių civilizuotų žmonių. Palyginus su šią dieną esančia situacija aišku - kad siekiantiems svetimo turto asmenims dvasiniai dalykai yra tik širma - po kuria slepiami tikrieji tikslai.
Kad pilniau susivokti pasaulio vertybių vertinime - aš Jus kviečiu „pažvelgti į kitą medalio pusę“ - t.y., į šiuolaikinę, savo tikslu paskelbusią pinigų darymą civilizaciją, pažvelgti iš pasaulio informacinės – energetinės Tikrovės pozicijų. Pinigų darymo kartos autoritetingi atstovai po 1990-03-11 mus visiškai rimtai mokė (ir tebemoko): „darykite pinigus” Jie nesuprato tuomet ir nesupranta dabar, kad patys pinigai savaime nėra jokia vertybė. Daugumai oponentų šis mano teiginys pasirodys net labai ir labai ginčytinu, tačiau neskubėkite su išvadomis. JAV autokoncerno „Ford” įkūrėjas ir savininkas H.Fordas taip apibūdino pinigų esmę: „…tai būdas perduoti vertybes iš vieno žmogaus – kitam”, „tai vienas iš naudingiausių žmonijos išradimų – ir kuomet pinigai panaudojami pagal paskirtį – jie neatneša nuostolių, tik padeda”. Šią H.Fordo nuomonę netiesiogiai, tačiau praktiniais veiksmais palaiko visų pasaulio šalių vyriausybės – kai gaudo ir baudžia pinigų padirbinėtojus. Jūs teigiate, kad posovietinės Lietuvos ekonomistų raginimu „daryti” pinigai neturi nieko bendro su pinigų klastotojų padirbtaisiais? Išsiaiškinkime. Jūs turbūt nesunkiai įsivaizduojate, kad ir nesant piniginių ženklų – tarp piliečių galimi tiesioginiai prekių, arba prekių ir darbo, arba darbo už darbą tarpusavio mainai. Dabar nesunku suprasti, kad už darbą ar to darbo produktą (prekes) atsiskaitant tiek darytais tiek padirbtais pinigais – neįvyksta lygiaverčiai ir teisingi mainai, nes atsiskaitoma jokiomis vertybėmis nepadengtu piniginiu ženklu – sutartine priemone skirta darbo ir prekių tarpusavio mainams palengvinti – kuri pati savaime nėra jokia vertybė. Todėl šia niekuo nepadengta sutartine priemone už realias vertybes atsiskaitantys piliečiai sukuria sau dirbtinį ir niekuo nepagrįstą ekonominį pranašumą prieš sąžiningai dirbančius piliečius. Energetinės-informacinės pasaulio Tikrovės vertybių vertinimo skalėje tokie pinigų darytojai gali būti traktuojami tik kaip nesuprantantys savo gyvenimo prasmės asmenys - kurie patys tinkamai negyvena ir kitiems neleidžia tinkamai gyventi.
Kaip tai atsiliepia tiems žmonėms – kurie dar nėra galutinai atitrūkę nuo pasaulio Tikrovės? Kaip juos veikia prievartinis ryšių su pasaulio tikrove nutraukimas? Į tai atsako kita mano pateikiama citata iš sovietinių laikų rusiško žurnalo.
1986 m. spalio mėn. (Nr. 10) rusiškame žurnale „Znanie–Sila” – 7 puslapyje, skyriuje „Mokslo ir technikos kurjeris” yra straipsnis „Brieš v krepostnoj stienie mozga” (Spraga smegenų tvirtovės sienoje). Mus dominančius tyrimus vykdė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Medicinos mokslų akademijai priklausantis P. K. Anochino Normaliosios fiziologijos institutas – vedantysis (visoje buvusioje TSRS) emocinio streso sukeliamų medicininių-biologinių problemų tyrimo srityje. Darbo vadove buvo biologijos mokslų daktarė T.J. Bielova. Kartu su buvusios TSRS MMA šiuos tyrimus atliko Švedijos Karališkosios Mokslų Akademijos darbuotojai iš Stokholmo Karolinska instituto. Iš švedų pusės darbams vadovavo profesorius J.Junsonas.
Žinant buvusios TSRS Medicinos mokslų akademijos konservatyvumą ir atsargumą pripažįstant naujoves – galima visiškai neabejoti pateiktos informacijos patikimumu. Buvo tiriama: kaip „neatreaguotų afektų” situacijos atsiliepia bandomųjų gyvūnų smegenų veiklai. Modeliuotos bandymo sąlygos atitinka situaciją, kai žmogaus gyvenimas dirbtinai stabdomas, o poveikio objektas niekaip negali pakeisti situacijos. Tai ir vadinama neatreaguotų afektų situacija. Bandymų metu išaiškėjo, kad priverstinio gyvenimo iniciatyvos stabdymo atveju bandomojo gyvūno (arba posovietinės Lietuvos atveju – valdininkų savivalės aukos) smegenyse įvyksta daug mikroinsultų – daugelyje vietų pažeidžiamas hematoencefalinis barjeras. Tai kraujotakos sistemą ir smegenis skiriantis barjeras. Jis ypatingai pažeidžiamas retikulo-endotelinės sistemos srityje.
To pasėkoje pažeidžiami arba žūna šią smegenų sritį sudarantys neuronai. Ši smegenų struktūra valdo organizmo imunitetą ir todėl ją pažeidus susilpnėja arba prarandamas viso organizmo imunitetas. Tai reiškia, kad organizmas nustoja prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir kovoti su svetimais mikrobais, baltymais ir t.t. Gaunamas poveikis yra tapatus „AIDS” viruso poveikiui. Esant tokiai situacijai bet koks išorinis poveikis baigiasi sunkia liga arba net mirtimi. Visa tai pasireiškia vėliau, kaip ilgalaikio nenutrūkstamo streso pasekmė. Pradžioje veikiant stresui žmogus praranda apetitą, jį pradeda kankinti nemiga, pasireiškia nuolatinė bloga nuotaika, depresija. Galimi ir atvirkštiniai – padidinto jautrumo pasireiškimai ir net tikrovės neatitinkantis aplinkos suvokimas (sutrumpintos citatos pabaiga). Tikiuosi pritarsite mano nuomonei, kad čia bediskutuodami mes patiems sau netikėtai išsiaiškinome - kodėl posovietinė Lietuva tvirtai pirmauja piliečių mirčių ir savižudybių skaičiumi bei skęsta alkoholio liūne.
Oponentai gali užginčyti, kad politikai stengiasi piliečių (žmonių) labui, kad valstybės sveikatos apsaugos sistemoje žmonės gydomi nuo streso pasekmių ir t.t. Visa tai neatitinka tikrovę. Jeigu politikams rūpėtų žmonės – tai politikai pirmiausiai išsiaiškintų kaip jiems elgtis, kad jų priimti sprendimai atitiktų pasaulio Tikrovę ir nekenktų žmonėms. Kaip dėl gydymo nuo streso – tai aš tikiuosi jog Jūs jau supratote – kad valdžios dirbtinai sukurtos ilgalaikio streso (neatreaguotų afektų situacijos) nėra liga. Reikia nedelsiant šalinti tą stresą sukėlusias priežastis – o ne medikamentų pagalba užslopinti žmogaus organizmo pasipriešinimą (to organizmo) adaptavimui prie neatitinkančio pasaulio tikrovę (iš šalies prievarta primetamo) gyvenimo būdo - bei organizmo pasipriešinimą tuo būdu įvykdomam to žmogaus gyvenimo prasmės sunaikinimui. Šioje vietoje verta prisiminti, kad lietuviško žodžio „nuodėmė“ atitikmuo graikų kalboje turi dar kitą, senąją prasmę: „neatitikimas tikslui“ (paskirčiai).
Tikiuosi, kad šie keli mano susisteminti pastebėjimai pasitarnaus pagrindinio diskusijos tikslo įgyvendinimui.
zenonas

SRaimondas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 62
Užsiregistravo: 2006 02 12 13:24
Miestas: Kaunas

#57 Standartinė SRaimondas » 2007 01 21 17:03

Sutinku, kad Tikrovė nėra akivaizdi ir tikrai teisingai sakote, kad belieka tautai, piliečiams aiškinti, kad jie apgaudinėjami. Apgaudinėjami ta prasme, kad dorai nepaaiškinama, kur ta Jos neakivaizdumo riba.
Manau, labai svarbu suprasti, kad, viena vertus, piktnaudžiaujama mokslo pasiekimais (sakoma, kad Tikrovė jau praktiškai išsiaiškinta), kita vertus, sakoma, kad žmogaus supratimas tėra tik nuomonė galinti būti bet kokia. Teisingai suprantate, kad tai netiesa. Didžiulė Tikrovės dalis dar neišsiaiškinta, bet taip pat didžiulė jau neginčytina. Taigi reikalinga inventorizacija. Atrodo, kad teisė neginčytiną dalį turėjo akumuliuoti, tačiau peržvelgus jaunų demokratinių valstybių ar dar tokiomis netapusių teisines sistemas matome, kad to neatsitiko.
Patiko Platono citata. Ši mintis patvirtinta ir kitų filosofų, kurie laikėsi pozicijos, kad įžodinta Tiesa nustoja būti Tiesa, nes kalba nėra tobulas kodas galintis sėkmingai užkoduoti sudėtingas smegenų žievėje sušvintančias sąvokas. Matyt, todėl kažką supratus yra labai sunku perduoti kitiems.
Sutinku, kad pažinimo (supratimo) negalima pasiekti tik skaitant knygas. Iš vienos pusės, skaitymas skaitymui nelygu, tai susiję su sugebėjimu atkoduoti įžodintas autoriaus mintis. Tam neabejotinai reikalingas pasiruošimas ir praktinė gyvenimiška patirtis. Akivaizdu, kad vieną ar kitą tekstą žmogus interpretuoja per savo patirtį, per savo sampratas. Deja, kito kelio nėra, nes to nepatyrus savo gyvenime išminčių Tiesos tetaptų tik sklandžiai deklamuojami eilėraščiai.
Suprantu, kad žiauru, tačiau nesupratę Tikrovės žmonės mūsų visuomenėje dresiruojami kaip gyvūnai perdaug nesistengiant jiems aiškinti. Tam sukurtas prievartos aparatas, kuris būtų nereikalingas, jei visi laikytųsi visiems priimtinos ir suprastos Tvarkos.
Taigi priversti pripažinti, kad prievartos aparatas neginčytinai įrodo, kad mūsų visuomenėje daug "dresiruojamų" piliečių. Kitas klausimas, ar prievartos aparatas veikia tik tam, kad neleistų nepripažįstantiems Tvarkos kenkti tiems, kurie ją pripažįsta ir Jos laikosi.
Pagrįstai būtų kelti klausimą, kodėl sistemai naudinga "dresūros" sistema, o ne sąmoningų piliečių ugdymo sistema?
Sudomino ir noosferos (minčių erdvės) įtakos žmogui problema. Sutinku, kad žmogus kažkiek intuityviai (be metodiško mąstymo) justi Tiesą ir netiesą, tačiau gyvenimas rodo, kad prie blogio jauni protai limpa neką prasčiau nei prie gėrio. Tai pagrindžia ir sielų "atsivertimu" besirūpinanti bažnyčia ir kitos institucijos.
Sutinku, kad "dvasios dalykai dažnai širma, po kuria slepiasi tikrieji tikslai". Tai tikrai būdinga tiems, kurie dvasios dalykų bei jų svarbos iš tikrųjų nei nepastebėjo. Tačiau juto, kad dvasiniai dalykai reikšmingi kitiems. Taip prasideda manipuliacijos sielomis.
Ne vienas autoritetas sakė, kad kelio atgal nėra. Jei devalvuoja kai kurios praeities vertybės, šiandien reikia stengtis keisti būsimą civilizacijos trajektoriją, keisti žmonių supratimą. O tai tikrai nelengvas uždavinys, bet labai prasmingas ir atsakomybės už ateitį kupinas.
Rinkimų akcija balsuoti prieš visus greit parodys, kiek bendraminčių turime. Klausimas principinis: ar piliečiai nustos būti moderniais vergais ir pradės vykdyti savo pareigas valstybei. Jei ne - ji nunyks kaip tai nekartą buvo. Ne kas kitas , o piliečiai privalo būti tuo identifikatoriumi situacijos, kad valstybėje kažkas negerai. Jie turi duoti signalą valdžiai, kad ji dirba ne taip. Pataikavimas valdžiai gadina ne tik valdžią, bet ir klaidina piliečius, trukdo jiems dorai atlikti pilietinę pareigą.
Valdžia turėtų būti dėkinga už tai, kad piliečiai neatlygintinai, dėl savo pareigų įsisąmoninimo, signalizuoja jai apie problemas.
Dabar šios apraiškos siutina valdžią. O tai įrodo nedorus jos narių kėslus.

Zenonas
moderatorius
moderatorius
Pranešimai: 124
Užsiregistravo: 2003 12 16 11:08

Bendraminčių klubas

#58 Standartinė Zenonas » 2007 02 03 22:32

Čia: http://www.straipsniai.lt/jurgeleviciau ... apis/11839 įdėjau suprastinta 'karkasą" diskusijai apie žmogų ir jo vietą pasaulyje. Laukiu visų skaitančiųjų konstruktyvios kritikos ir mano pateikto vaizdo papildymų.
zenonas

Zenonas
moderatorius
moderatorius
Pranešimai: 124
Užsiregistravo: 2003 12 16 11:08

Bendraminčių klubas

#59 Standartinė Zenonas » 2007 02 11 14:24

Gerbiamas Raimondai, .
kur Jūs pražuvote? Šiandieną atsitiktinai pažiūrėjau LTV laidą "Klausimėlis". Aš tikrai nesu demokratinių rinkimų šalininkas - tačiau tai, ką pamačiau toje laidoje - mane tiesiog išgąsdino. Ką gali pasirinkti ir išrinkti rinkėjai - kurie neturi net elementariausių žinių? Kaip tokių "rinkėjų" valia gali būti primetama tiems žmonėms - kurie turi tam tikrą žinių lygį įr sugeba protauti? Kur mes visi einame?
zenonas

SRaimondas
jaunasis rašytojas
jaunasis rašytojas
Pranešimai: 62
Užsiregistravo: 2006 02 12 13:24
Miestas: Kaunas

#60 Standartinė SRaimondas » 2007 02 12 21:19

Negaliu nesutikti, kad daugumos piliečių pasiruošimas dalyvauti politikoje nėra pakankamas. Tai sąlygojo ilgus amžius buvimas nedemokratiškos kaimyninės valstybės sudėtyje. Dabar grįžus į vakarų erdvę turime milžinišką mentalinį atsilikimą demokratijos supratimo ir vystymo srityje. Gyvenant okupacijos sąlygomis daugybė žmonių (gebėję priešintis beveik visi žuvo arba išvyko į vakarus) prisitaikė ir pradėjo paklusti galiai, o materialinio gerbūvio siekimas ir kūrimas lyg ir priminė Vakaruose gyvenančių giminių gyvenimo standartus.
Ši "rezistencija" buvo nevykusi, nes dvasinio spaudimo sąlygomis buvo daugumoje sielų ištrintos vertybės (jei aš neteisus, tai vos šūktelėjus, kad kažką skriaudžia, visi sulėktų gelbėti. Deja to nėra.), o turto siekimas dar paskatino didesnį dvasios nuopuolį. Žmonės prisitaikė gyventi okupacijos sąlygomis, o ilgainiui beveik "pamiršo", kad okupuoti. Tarybinė dviveidystė sudarė sąlygas viešai vaidinti naująjį tarybinės visuomenės žmogų, o viduje jau kirbėjo didesnės valdžios troškulys ir rojuko žemėje (lizdelio) kūrimas. Disidentai gyveno kitaip. Viešumoje tylėjo, o pogrindyje priešinosi. Bet tokių buvo mažai.
Taip anot A.Maceinos buvo sukurtas žmogus be Dievo, kuriam slapta nuo valdžios galima buvo beveik viskas. Jie kaip generatoriai generavo ir toleravo vos ne bet kokį elgesį.
Labai geras palyginimas su laiškais Dievui. Tikrai tokiame troškimų, siekių chaose Dievas negirdėjo nieko. Bet ne visi taip gyveno ir gyvena. Prieš pustrečio tūkstančio metų mąstytojai metodišku protu siekė atmesti klystkelius t.y. apriboti sąmonę kaip generatorių iki Tikrovei ir pačiam žmogui naudingų elgesio variantų. Tai nebuvo amžini įsitikinimai. Jie suprato, kad net kruopščiai atrinktos Tiesos dar turi praeiti amžių praktinį patikrinimą. Tai ar jau pakanka įsitikinti? Vieniem taip, o kiti vis dar nori atrasti formulę kaip per nuodėmes patekt į rojų.
Laimei atrasta teisė. Teisė kaip Tvarkos aprašymo būdas, o svarbiausia numatantis sankcijas (bausmes) už jos nesilaikymą.
Tačiau išgirdus LR generalinio prokuroro komentarus, kodėl padarius nusikaltimus ne visada iškeliamos bylos, nustebau, kad prokuroras sprendimą priima atsižvelgdamas į daugybę faktorių, kuriuos net išvardinus nesuprasi kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas. Suprantu, tarybinės teisės palikimas veikia, o žmogiškas faktorius (dėl sielos netobulumo) krečia išdaigas atsakingose pareigose. Doram žmogui teisės, įstatymų pakanka kaip orientyro ir jis pasinaudoja jais tam, kad sutramdyti nusikaltėlį. Nedoras, ieškos įstatyme spragos tol, kol ras ir nepadarys to ką privalėjo padaryti.
Žmogus pats tobuliausias Dievo išradimas, nes turi galimybę meluoti ar veiklą įmituoti. Bet nėra reikalo tuo labai džiaugtis, nes Jis užprogramavo žmoguje tokį galingą variantų generatorių neatsitiktinai, o tam, kad šalia milijardų variantų atsirastų tas, kuris apvers žmonijos gyvenimą teigiama prasme. Ir, manau, Jam visai nerūpi milijardais klystkelių nuėjusių likimas. Gamtoje, gyvūnijoje matome koks milžiniškas skaičius žūsta, kad atsirastų ir kelią prasiskintų tobulesnis.
Neatreaguotų efektų situacijos vienos iš daugybės situacijų, kurios daro žalą žmogaus kūnui. Beje jos žalą daro tik doriems. Užtektų tapti nedoru ir stengtis prisitaikyti prie aplinkos trikdžių ir problemos neliktų.
Kadangi žmogus yra sąmoninga būtybė, tai jis laisvas pasirinkti ar gyventi dorai ir kentėti nuo sukčiaus valdininko kovojant su juo ar prisitaikyti ir elgtis taip kaip sukčius reikalauja (melagingi parodymai, kyšiai ir t.t.). Tiek Sokratas išgėrė nuodų taurę (nors jam siūlė organizuoti pabėgimą) pasakęs, kad tiek metų mokęs paklusti teisei, o dabar negalį išduoti savo Tiesos, tiek Kristus "išgėrė savo gyvenimo taurę" nors galėjo to išvengti. Už tai, kad neišduodi savo įsitikinimų visada moki savimi.
Taigi tvarkų modeliai kinta ne žmogui panorėjus, o Dievui panorėjus t.y. atsiradus kritinei masei bendraminčių.
Netrukus sužinosime kiek piliečių nepritaria KT sprendimui, kad antikonstituciniu būdu išrinkta valdžia dar gyvuotų ketverius metus.

Skelbti atsakymą

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias(ių)