- -
SRaimondas rašė:Dar šiek tiek praplėsiu ir pagilinsiu tai ką norėjau pasakyti.
Manau, kad sutariame, jog tai, kas yra susiformavę mūsų sąmonėje Tikrovės tyrimo, pažinimo proceso eigoje NĖRA PILNAS IR ABSOLIUČIAI TIKSLUS TIKROVĖS VAIZDAS (jau minėjau nuo ko tai priklauso), o tik Tikrovės eskizas su tam tikrose vietose tiksliais fragmentais. Nes jei kiekvienas žmogus vienodai teisingai suprastų Tikrovę, tai jis nebūtų sau priešas ir nepažeidinėtų Jos Tvarkos. Deja, mano įsitikinimu, yra daugybė žmonių, pas kuriuos sąmonėje net nėra pagrindinių Tikrovės kontūrų arba, jei yra tai esminiai klaidingi.
Gerbiamas Raimondai,
šį kartą gavosi įdomus mūsų ketinimų sutapimas: aš ruošiausi rašyti apie tai, kad šią diskusijos dalį reikia išsiaiškinti išsamiau – ir įėjęs į diskusijų puslapį tą savo pasiūlymą radau (Jūsų) jau įvykdytą...
Tačiau grįžkime prie diskusijos temos. Besiaiškindamas kokia yra Teisinga Tikrovė – aš vis labiau įsitikinu, jog posakis, kad: „po saule nėra nieko naujo“- yra teisingas. Siūlau peržvelgti kelias tūkstantmečių senumo įžvalgas:
Katha Upanišada:
"Jos [Tiesos] negali išgirsti nei daugelis, nei iš daugelio, - ir net girdėdami negali jos pažinti; garbingas tas [asmuo], kurs sugeba mokyti, ir sumanus tas [asmuo], kurs randa [Tiesą]; ir nuostabus tas [asmuo], kurs žino, net jei buvo nukreiptas ne ten".
Platonas „Timėjaus“ dialoge rašo:
"Nelengva rasti Tėvą ir Visatos kūrėją, o ir radus neįmanoma apie tai pranešti visiems".
Šioje vietoje būtina pastebėti, kad senovėje išmintingi žmonės teigė, jog: pažinimo negalima pasiekti skaitant knygas! Gal todėl, kalbėdamas apie valdžią ir valdymą Konfucijus teigė: Valdymo idealas – moralinis pavyzdys. Liaudį galima priversti paklusti, bet neįmanoma priversti suprasti, kodėl. Paklusnumo pagrindas – paklusti tėvų valiai (siao): "kai padangtėje viešpatauja dao (teisingi veiksmai), prastuomenė nebruzda". Į valdžią turi ateiti teisingi žmonės. Prastuomenė linkusi mėgdžioti kilmingus, - ir tai yra jos vertingiausia savybė: "Žolė linksta ten, kur pučia vėjas".
Šiais laikais valdžią turintieji pozityvaus moralinio pavyzdžio visuomenei nerodo. Tėvų savarankiškumas iš jų yra atimtas vardan mistinės „visuotinės gerovės“– tuo būdu sunaikinant ir tėvų autoritetą. Daiktai ir reiškiniai dažnai įvardijami neteisingai (kitą pagrindinę prasmę turinčiais vardais). Mokslo žinios mokymo procese jaunajai kartai pateikiamos tendencingai ir nepilnai – nes tokios neatsiejamos ir visiškai realios žmogaus savybės kaip moralė bei sąžinė priskiriamos išsigalvotam „idealizmui“ bei apskelbiamos neegzistuojančiomis ir (t.t., ir pan.). Tai patvirtina Jūsų pastebėjimus, kad mes susiduriame su sąmoningai iškraipoma mus supančios tikrovės samprata. Tai sukuria analogiškus - D. V. Kandybos knygoje „Teхника мысленного гипноза“ (žr.: mano 2006 03 04 15:19 komentarą) aprašytai situacijai atvejus – kuomet neteisingos informacijos taikymo pasėkoje neatitaisomai sužalojami žmonių gyvenimai.
Tiems, kurie save priskiria valdančiajai klasei džiūgauti taip pat nevertėtų – nes jie yra esančios netvarkos dalis ir netgi jos organizatoriai.
Tokioje situacijoje mums nelieka kitos išeities – kaip bandyti liaudžiai išaiškinti, kad ji tikrai yra apgaudinėjama ir kad vienintelis teisingas (o tuo pačiu ir protingas) gyvenimo būdas yra gyvenimas be apgaulės (savęs ir kitų apgaudinėjimo). Šiame aiškinimesi neapsieisime be trumpos ekskursijos į pasaulio sandarą. Kad iš naujo nekartoti bent jau vidurinės mokyklos kursą – pradėkime nuo budistų sampratos apie absoliučią ir tariamą Tiesas (tai labai sutrumpins Tikrovės paieškas). Absoliuti Tiesa yra tai kas atitinka Tikrovę. Tariama tiesa yra tai – kaip mes savo sąmonėse tą Tikrovę suvokiame (tas suvokimas yra nepilnas, nes pagrįstas tik dalimi Tikrovės turimų savybių). Taip pat galimi (ir realiai egzistuoja) atvejai, kuomet mūsų turimas Tikrovės supratimas yra „pagrįstas“ neteisingomis žiniomis ir išvis neatitinka tikrovę. Paaiškinu išsamiau:
Patys save, (t.y., žmogų) mes suvokiame kaip turintį žmogaus pavidalą ir atitinkamą diplomą (apie didesnes ar mažesnes žinias) Žemės planetos, Gyvūnų karalijos, Chordinių tipo, Žinduolių klasės, Primatų būrio, Hominidų šeimos, Žmonių genties, Žmonių rūšies atstovą. Esminė, išskirtinį privalumą tarp savo gentainių Žmonių rūšies atstovui suteikianti savybė - yra pinigų turėjimas. Pagal budistų mokymą tai yra tik Tariama tiesa.
Pagal tų pačių budistų ir senovės pasaulio išminčių mokymą – kiekvienas žmogus yra materiją sudarančių atomų sankaupa – mikrokosmosas (pagal savo sudėtingumą nei kiek nenusileidžiantis didžiajam kosmosui). Tai pripažįsta ir šiuolaikinis visažinis ir viską reguliuojantis mokslas. Tai yra Absoliuti tiesa. Šioje vietoje Jūs visiškai pagrįstai galite pastebėti, kad tai - ką aš persakau – taip pat yra visiems žinoma tiesa, kad visi be išimties tą absoliučią tiesą pripažįsta ir todėl aš be reikalo trukdau šias eilute skaitančiųjų brangų laiką. Kad įrodyti - jog tarp senosios ir šiuolaikinės pasaulėžiūros yra esminiai skirtumai ir tie skirtumai ne šiuolaikinės pasaulėžiūros naudai – aš esu priverstas dar šiek tiek (papildomai) išplėsti mūsų diskusiją, kad išsiaiškinčiau skirtumą tarp senovės išminčių ir šiuolaikinio mokslo pateikiamų pasaulio supratimų (jeigu būti visiškai tiksliam – tai: kad išaiškinti skirtumą tarp senovės išminčių ir šiuolaikinio mokslo pateikiamų pasaulio supratimų taikymų praktiniame gyvenime).
Dėka šiuolaikinio mokslo visuotinai žinoma, kad senovėje pasaulyje gyveno buki, amžinai alkani ir murzini laukiniai. Tie laukiniai nesuvokė gamtos jėgų, jų bijojo ir todėl jas sudievino bei garbino kaip dievus (civilizuoti kryžiuočiai taip apibūdino ir mūsų protėvius – senovės Lietuvius). Ar toks aiškinimas tikrai atitinka Tiesą ir Tikrovę?
Išsiaiškinkime išsamiau tą "laukinių" mūsų protėvių – neišmanymą ir gamtos jėgų sudievinimą. Kad išsiaiškinti šį klausimą – aš čia pateikiu gan seną citatą iš sovietinio žurnalo „Technika molodioži“(citatos pradžia):
„Pagal nusistovėjusias tradicijas naujiems elektrinių reiškinių gyvuose organizmuose tyrinėjimo metodams duodami specialūs pavadinimai. 1967m. tuometinio Leningrado valstybinio universiteto (LVU) fiziologinės kibernetikos laboratorijos vadovas, profesorius, biologijos mokslų daktaras Pavel Guliaev, aspirantas Vladimir Zabotin ir mokslinė bendradarbė Nina Šlippenbach, laikydamiesi tradicijų savo tyrinėtą, apie organizmą ore susidarantį elektrinį lauką pavadino elektroaurograma. Šis mokslinis darbas paskelbtas 1968m. TSRS Mokslų akademijos žiniose 180, Nr.6 (čia pateikiu sutrumpintą spaudai skirtą variantą. Z.J.).
Dar 1949m. amerikiečių mokslininkai Barr ir Mauro per 12mm. atstumą prietaisais užregistravo nervo elektrinį lauką. LVU aspirantas V.Zabotin sukonstravo žymiai jautresnę aparatūrą, bei priemones elektriniams trikdžiams pašalinti. Su šia aparatūra kartojant amerikiečių mokslininkų bandymą, tūkstantąsias sekundės dalis trunkantis nervo elektrinis laukas buvo užfiksuotas 250mm. atstumu. Bandymų metu nustatyta, kad nervo sukuriamo elektrinio lauko forma priklauso nuo greta esančių daiktų medžiagos: varinė plokštelė (elektros laidininkas) šio lauko amplitudę žymiai sumažina, o ebonitinė plokštelė (dielektrikas) lauko amplitudę padidina. Tai leidžia spręsti, kad gyvi organizmai turi potencialų “šeštąjį jausmą” leidžiantį jiems pajusti šalia esančius kūnus ir nustatyti jų elektrines charakteristikas.
Žmogaus organizme yra virš keturių milijonų nervų. Jų elektriniai impulsai pastoviai kinta. Tai reiškia, kad pastoviai keičiasi ir šių impulsų sukuriamas žmogaus nervų bendras elektrinis laukas. Žmogaus organizme yra 532 raumenys. Jie taip pat sukuria savo elektrinį lauką, kuris keičiasi ne tik nuo mažiausio kūno padėties pasikeitimo - bet ir nuo minties apie judesį. Žmogaus širdies elektrinis laukas keičiasi pagal pulso ritmą, širdies raumeniui susitraukus, pasiekdamas maksimumą. Šis laukas sustiprėja atliekant fizinius pratimus arba susijaudinus ir susilpnėja nusiraminus ar ilsintis. Erdvėje elektrinis laukas sklinda į visas puses šviesos greičiu. Todėl be įprastų bendravimo būdų visa kas gyva veikia aplinką ir vienas kitą savo organizmų elektriniais laukais.
Buvo tiriami gamtinių objektų: augalų, pastatų, debesų ir t.t. elektriniai laukai. Paaiškėjo, kad aplink mus realiai egzistuoja nematomas elektrinis “landšaftas”. Todėl buvo pabandyta išsiaiškinti, ar gyvi organizmai reaguoja į šio “landšafto” informaciją. Mūsų naudojamas elektrinio lauko daviklis reagavo tik į elektrinio lauko pokyčius ir buvo prijungtas prie stiprintuvo. Signalo stiprintuvo išėjime, lygiagrečiai oscilografui, prijungėme garsiakalbį. Šalia daviklio patalpinus paukščio sparno plunksnas ar gyvūno kailiuko dalį - šie reaguodami į patalpoje esantį atsitiktinį ar eksperimentatorių specialiai įvairiais būdais generuojamą garsą sukurdavo to garso parametrus atkartojantį elektrinį lauką į kurį savo ruožtu reaguodavo prietaiso elektrinio lauko daviklis ir iš garsiakalbio girdėdavosi sustiprintas garsas. Paukščio sparną ar gyvūno kailiuką nuo elektrinio lauko daviklio atėmus - garsiakalbis nutildavo. Akivaizdu, kad gyvojoje gamtoje toks informacijos perdavimo būdas yra realiai pritaikomas, nes gamtoje nieko nėra beprasmio ir betikslio. Todėl lakštingalos giesmė elektrinio lauko pavidalu sklinda šviesos greičiu į visą kosminę erdvę.
Gamtos elektrinius laukus tyrėme ekspedicijos į Novgorodo sritį metu. Užfiksavome paukščių, vabzdžių, augalų, vėjo elektrinius “balsus”, kosminės prigimties signalus, atmosferos elektros iškrovas ir nustatėme, kad žmogaus plaukų danga: plaukai ant galvos ir ant odos, ūsai ir barzda, kaip ir paukščio plunksnos, garsą paverčia elektriniu lauku. Žmogui judant, elektrinį lauką sukuria jo raumenys. Nervų - kaip ir širdies sukuriamą didesnio ar mažesnio intensyvumo elektrinį lauką žmogus išspinduliuoja pastoviai. Mes sprendžiame, kad gyvi organizmai turi ne tik vizualiai matomą “geometrinę” formą - bet ir elektrinę, sukuriančią lauką ir perduodančią informaciją. Šios informacinės sistemos reikšmė dar neištirta.
Mūsų mintys ir jausmai atsiranda tam tikru ritmu sužadinus galvos smegenų neuronų sistemas. Leningrado universitete eksperimentiškai įrodyta, kad lastelėms galima primesti naują ritmą (iš šalies) ir jos šį ritmą priima. Tuo būdu galima gydyti, pagreitintai įsisavinti mokslo žinias, nes žinių įsisavinimas - tai smegenų neuronų struktūrų persitvarkymas ir tų struktūrų naujų darbo ritmų susiformavimas. Tolimesni šio temos tyrimo darbai LVU tęsiami“(citatos pabaiga). Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad tokios senos medžiagos pateikimas visiškai nereiškia - kad aš nesusipažinęs su naujesne informacija.
Tikiuosi, kad ir be šio mano sufleravimo Jūs jau supratote, kad kryžuočių ir šiuolaikinio mokslo peršamą aiškinimą apie gamtos jėgų sudievinimą -galima paaiškinti ir mūsų protėvių turėtu gamtos tikrosios sandaros pažinimu bei žinojimu konkrečių būdų - kaip su tą gamtos Tikrove bendrauti. Metaliniais šarvais nuo gamtos energetinės- informacinės Tikrovės save ekranavusiam kryžiuočiui – tai turėjo atrodyti gamtos jėgų sudievinimu. Be to kaip žinome iš istorijos – kryžiuočiai tikrai nespjaudavo į pagonių turimas materialines vertybes. Tai reiškia, kad kryžiuočiai savo civilizuotumu beveik nesiskyrė nuo šiuolaikinių civilizuotų žmonių. Palyginus su šią dieną esančia situacija aišku - kad siekiantiems svetimo turto asmenims dvasiniai dalykai yra tik širma - po kuria slepiami tikrieji tikslai.
Kad pilniau susivokti pasaulio vertybių vertinime - aš Jus kviečiu „pažvelgti į kitą medalio pusę“ - t.y., į šiuolaikinę, savo tikslu paskelbusią pinigų darymą civilizaciją, pažvelgti iš pasaulio informacinės – energetinės Tikrovės pozicijų. Pinigų darymo kartos autoritetingi atstovai po 1990-03-11 mus visiškai rimtai mokė (ir tebemoko): „darykite pinigus” Jie nesuprato tuomet ir nesupranta dabar, kad patys pinigai savaime nėra jokia vertybė. Daugumai oponentų šis mano teiginys pasirodys net labai ir labai ginčytinu, tačiau neskubėkite su išvadomis. JAV autokoncerno „Ford” įkūrėjas ir savininkas H.Fordas taip apibūdino pinigų esmę: „…tai būdas perduoti vertybes iš vieno žmogaus – kitam”, „tai vienas iš naudingiausių žmonijos išradimų – ir kuomet pinigai panaudojami pagal paskirtį – jie neatneša nuostolių, tik padeda”. Šią H.Fordo nuomonę netiesiogiai, tačiau praktiniais veiksmais palaiko visų pasaulio šalių vyriausybės – kai gaudo ir baudžia pinigų padirbinėtojus. Jūs teigiate, kad posovietinės Lietuvos ekonomistų raginimu „daryti” pinigai neturi nieko bendro su pinigų klastotojų padirbtaisiais? Išsiaiškinkime. Jūs turbūt nesunkiai įsivaizduojate, kad ir nesant piniginių ženklų – tarp piliečių galimi tiesioginiai prekių, arba prekių ir darbo, arba darbo už darbą tarpusavio mainai. Dabar nesunku suprasti, kad už darbą ar to darbo produktą (prekes) atsiskaitant tiek darytais tiek padirbtais pinigais – neįvyksta lygiaverčiai ir teisingi mainai, nes atsiskaitoma jokiomis vertybėmis nepadengtu piniginiu ženklu – sutartine priemone skirta darbo ir prekių tarpusavio mainams palengvinti – kuri pati savaime nėra jokia vertybė. Todėl šia niekuo nepadengta sutartine priemone už realias vertybes atsiskaitantys piliečiai sukuria sau dirbtinį ir niekuo nepagrįstą ekonominį pranašumą prieš sąžiningai dirbančius piliečius. Energetinės-informacinės pasaulio Tikrovės vertybių vertinimo skalėje tokie pinigų darytojai gali būti traktuojami tik kaip nesuprantantys savo gyvenimo prasmės asmenys - kurie patys tinkamai negyvena ir kitiems neleidžia tinkamai gyventi.
Kaip tai atsiliepia tiems žmonėms – kurie dar nėra galutinai atitrūkę nuo pasaulio Tikrovės? Kaip juos veikia prievartinis ryšių su pasaulio tikrove nutraukimas? Į tai atsako kita mano pateikiama citata iš sovietinių laikų rusiško žurnalo.
1986 m. spalio mėn. (Nr. 10) rusiškame žurnale „Znanie–Sila” – 7 puslapyje, skyriuje „Mokslo ir technikos kurjeris” yra straipsnis „Brieš v krepostnoj stienie mozga” (Spraga smegenų tvirtovės sienoje). Mus dominančius tyrimus vykdė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Medicinos mokslų akademijai priklausantis P. K. Anochino Normaliosios fiziologijos institutas – vedantysis (visoje buvusioje TSRS) emocinio streso sukeliamų medicininių-biologinių problemų tyrimo srityje. Darbo vadove buvo biologijos mokslų daktarė T.J. Bielova. Kartu su buvusios TSRS MMA šiuos tyrimus atliko Švedijos Karališkosios Mokslų Akademijos darbuotojai iš Stokholmo Karolinska instituto. Iš švedų pusės darbams vadovavo profesorius J.Junsonas.
Žinant buvusios TSRS Medicinos mokslų akademijos konservatyvumą ir atsargumą pripažįstant naujoves – galima visiškai neabejoti pateiktos informacijos patikimumu. Buvo tiriama: kaip „neatreaguotų afektų” situacijos atsiliepia bandomųjų gyvūnų smegenų veiklai. Modeliuotos bandymo sąlygos atitinka situaciją, kai žmogaus gyvenimas dirbtinai stabdomas, o poveikio objektas niekaip negali pakeisti situacijos. Tai ir vadinama neatreaguotų afektų situacija. Bandymų metu išaiškėjo, kad priverstinio gyvenimo iniciatyvos stabdymo atveju bandomojo gyvūno (arba posovietinės Lietuvos atveju – valdininkų savivalės aukos) smegenyse įvyksta daug mikroinsultų – daugelyje vietų pažeidžiamas hematoencefalinis barjeras. Tai kraujotakos sistemą ir smegenis skiriantis barjeras. Jis ypatingai pažeidžiamas retikulo-endotelinės sistemos srityje.
To pasėkoje pažeidžiami arba žūna šią smegenų sritį sudarantys neuronai. Ši smegenų struktūra valdo organizmo imunitetą ir todėl ją pažeidus susilpnėja arba prarandamas viso organizmo imunitetas. Tai reiškia, kad organizmas nustoja prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir kovoti su svetimais mikrobais, baltymais ir t.t. Gaunamas poveikis yra tapatus „AIDS” viruso poveikiui. Esant tokiai situacijai bet koks išorinis poveikis baigiasi sunkia liga arba net mirtimi. Visa tai pasireiškia vėliau, kaip ilgalaikio nenutrūkstamo streso pasekmė. Pradžioje veikiant stresui žmogus praranda apetitą, jį pradeda kankinti nemiga, pasireiškia nuolatinė bloga nuotaika, depresija. Galimi ir atvirkštiniai – padidinto jautrumo pasireiškimai ir net tikrovės neatitinkantis aplinkos suvokimas (sutrumpintos citatos pabaiga). Tikiuosi pritarsite mano nuomonei, kad čia bediskutuodami mes patiems sau netikėtai išsiaiškinome - kodėl posovietinė Lietuva tvirtai pirmauja piliečių mirčių ir savižudybių skaičiumi bei skęsta alkoholio liūne.
Oponentai gali užginčyti, kad politikai stengiasi piliečių (žmonių) labui, kad valstybės sveikatos apsaugos sistemoje žmonės gydomi nuo streso pasekmių ir t.t. Visa tai neatitinka tikrovę. Jeigu politikams rūpėtų žmonės – tai politikai pirmiausiai išsiaiškintų kaip jiems elgtis, kad jų priimti sprendimai atitiktų pasaulio Tikrovę ir nekenktų žmonėms. Kaip dėl gydymo nuo streso – tai aš tikiuosi jog Jūs jau supratote – kad valdžios dirbtinai sukurtos ilgalaikio streso (neatreaguotų afektų situacijos) nėra liga. Reikia nedelsiant šalinti tą stresą sukėlusias priežastis – o ne medikamentų pagalba užslopinti žmogaus organizmo pasipriešinimą (to organizmo) adaptavimui prie neatitinkančio pasaulio tikrovę (iš šalies prievarta primetamo) gyvenimo būdo - bei organizmo pasipriešinimą tuo būdu įvykdomam to žmogaus gyvenimo prasmės sunaikinimui. Šioje vietoje verta prisiminti, kad lietuviško žodžio „nuodėmė“ atitikmuo graikų kalboje turi dar kitą, senąją prasmę: „neatitikimas tikslui“ (paskirčiai).
Tikiuosi, kad šie keli mano susisteminti pastebėjimai pasitarnaus pagrindinio diskusijos tikslo įgyvendinimui.