Straipsniai.lt

egliukas rašė: butu saunu, tikrai manau butu saunu, kad butu galima rinkti tuos zmones, kuriuos tikrai gerai pazistam ir t.t. bet kaip sakoma Lietuvoje visi gimines, todel galima bandyti "prakisti" i seima ar kitas renkamas pareigas savo draugus, giminines tikintis naudos sau. Kaip parode sie savivaldybiu rinkimai (nors turiu pastebeti nelabai domejausi jais ir visais tai priesrinkiminiais renginiais, laidomis ir etc) bet tai kad istatymai draudzia nepartiniam kandidatuoti manau tikrai yra blogai, nes kartais tokie zmones gali padaryti daugiau negu partija.

Konstitucija nustato, kad Tauta (t.y., visi piliečiai) kuria valstybę ir ją valdo tiesiogiai, arba per savo išsirinktus atstovus. Tačiau dauguma LR piliečių, nenorėdami save varginti savo pačių gyvenimų suvokimu - tas savo konstitucines teises daug negalvodami deleguoja (perleidžia) politikams - o patys geria alų ir žiūri sporto varžybas. Tačiau politikai taip pat mėgsta išgerti vyno taurę ir sporto varžybas pažiūrėti. Tačiau jie skirtingai nuo eilinių piliečių – suranda laiko pasirūpinti bent savo pačių reikalais. Dėl to jie eilinius piliečius pralenkia savo gyvenimo kokybe. Tiems, kurie patys nesirūpina savo reikalais – neverta įsižeidinėti, kad politikai nesirūpina jų reikalais... Kaip Jums patinka šis mano politikos pradžiamokslis?

egliukas rašė: Bet pagal tokia istatymine baze formuojasi tam tikros vertybes. Nes mes visi norim gyventi patogiai, tureti tam tikrus prabangos dalykus ir butu gerai, kad mes juos galetume isigyti pataupe menesi ar netaupe visai, bet ne gyvenimo pabaigoje.

O kaip Jūs ruošiatės pasielgti su senovės Kinų išmintimi, kad: didžiausia žmonijos nuodėmė yra kantrybės neturėjimas? Gal todėl mes ir vargstame – kad nesimokome iš kitų patyrimo, o kiekvienas mokomės tik iš savo klaidų? Juk akivaizdu, kad šis kelias išvis niekur neveda.

Jusu pradziamokslis tikrai saunus Tureciau pasakyti, kad nelabai gerai ismanau politika ir politologija.
Su teiginiu, kad musu zmones mazai rupinasi valstybes valdymu jie mano, kad jei jau isrinko politikus tai jie jau atliko savo politine ir pilietine pareiga ir to uztenka.
Na, bet paziurekim is kitos puses i ta kinu isminti. Ar Jus labai noretumet keliauti ar siaip lepintis prabanga ar kitais gyvenimo teikiamais malonumais, kai jau busite pensijoje???

egliukas rašė: ... musu zmones mazai rupinasi valstybes valdymu jie mano, kad jei jau isrinko politikus tai jie jau atliko savo politine ir pilietine pareiga ir to užtenka...

Taip būtų, jeigu žmogus egzistuotų tik kaip nemąstanti mašina, kaip biorobotas su labai ribota tiksline problema – pvz., to žmogaus - roboto paskirtis būtų tik nuveikti (kažkam naudingus) tam tikrus darbus. Tokią žmogaus gyvenimo „prasmę“ mums perša politikai: darbas +atlyginimas +pavalgymas+ malonumai. Tačiau net senovės Romos imperijoje duonos ir renginių reikalavo paties žemiausio intelekto turėtojai. Nejaugi nuo tų laikų mes niekur nepatobulėjome? Kad tai išsiaiškinti – aš sukūriau „Bendraminčių klubą“. Tačiau žmonių nenoras susivokti: kas jie ir kodėl gyvena - mane nemaloniai nustebino...

egliukas rašė: Na, bet paziurekim is kitos puses i ta kinu isminti. Ar Jus labai noretumet keliauti ar siaip lepintis prabanga ar kitais gyvenimo teikiamais malonumais, kai jau busite pensijoje???

Be Jūsų paminėtų kūniškų malonumų žmogus dar sudarytas ir iš energetinės-informacinės struktūros, kurios kokybė reguliuoja to žmogaus gyvenimą ir, sprendžiant iš įvairių pasaulio tautų sukauptų žinių – net išlieka po to žmogaus mirties. Todėl kviečiu Jus nesuprimityvinti savo gyvenimą tik iki kūniškų malonumų.

na lepintis galima ir skaitant gera knyga
keliones taip pat gali buti pazintines ir t.t. nebutinai viska suvesti i kuniskus malonumus.
o pats ar nenoretumet nuvykti kur nors, suzinoti kazka tokio, ko dar nezinojot, bet is pirminiu saltiniu. Juk daug idomiau stebeti tarkim idenu sokius ir siaip gyvenima gyvenant su jais, negu tik skaitant knygas ar ziurint tv.
tas pats ir su kitais kulturiniais - informacijais poreikiais. Jei neturesim tam tikru patogumu sunkiai galesim sviestis. ir t.t. manau cia galima gincytis be galo.

egliukas rašė:na lepintis galima ir skaitant gera knyga
keliones taip pat gali buti pazintines ir t.t. nebutinai viska suvesti i kuniskus malonumus.
o pats ar nenoretumet nuvykti kur nors, suzinoti kazka tokio, ko dar nezinojot, bet is pirminiu saltiniu. Juk daug idomiau stebeti tarkim idenu sokius ir siaip gyvenima gyvenant su jais, negu tik skaitant knygas ar ziurint tv.
tas pats ir su kitais kulturiniais - informacijais poreikiais. Jei neturesim tam tikru patogumu sunkiai galesim sviestis. ir t.t. manau cia galima gincytis be galo.

Mano kultūriniai - informaciniai poreikiai yra itin kuklūs: suvokti kas aš ir ką šiame pasaulyje veikiu, bei apginti tuos jau suvoktus pagrindus - be kurių aš pats save nelaikyčiau žmogumi. Kuomet tai įvykdysiu - gal skirsiu dėmesio ir indėnų šokiams. Kaip dėl mano dabartinio domėjimosi indėnais - tai aš (kiek tai įmanoma esamomis sąlygomis) - bandau suvokti indėnų pasaulio supratimą. Tam visiškai nebūtina važiuoti į Ameriką. Tai savo laiku patvirtino Viljamas H. Preskotas, kuris būdamas pusiau aklas ir beveik neišeidamas iš kabineto - naujai atrado Montesumos valdytą astekų valstybę.
Kaip dėl ginčijimosi - tai tam nėra jokios priežasties - nes protaujantys žmonės vienas kitą suvokia pasidalindami turima informacija.
Mes jau esame kalbėję apie savo pačių gyvenimais nesidominčius žmones. Kaip Jūs galvojate: ar net važinėdami po pasaulį - jie domisi kultūra?

egliukas rašė:...Tureciau pasakyti, kad nelabai gerai ismanau politika ir politologija.

Kadangi aiškinimasis, kas yra toji "politika" ir yra šios temos sukūrimo tikslas - tai būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę: kodėl mums į mūsų pačių gyvenimus būtina žiūrėti per politikų mums uždedamus "politinius akinius"? Juk Lietuvos valstybingumą reglamentuojančiuose pirmuose septyniuose LR Konstitucijos straipsniuose terminas "politika" net nepaminėtas.

Manau, kad nuo Platono ir Aristotelio laikų terminas "politika"patyrė pasikeitimus, tačiau tvirtai tikiu, kad esmė jo neišnyko. Senovės Graikijoje miestai nebuvo tokie skaitlingi kaip dabar todėl piliečiai (ne vergai, kuriems terūpėjo materialinis minimumas) galėjo valdyti savo miestą-polį tiesiogiai. Šiandien miestai ir valstybės ženkliai skaitlingesnės. Taip prieš šimtmečius kilo atstovaujamosios demokratijos modelis. Bet ar mus tikrai atstovauja? Tikrai nekeliu problemų dėl atskirų piliečių. Klausiu, ar Lietuvos Respublikoje Seimas kokybiškai atstovauja daugumai Lietuvos Respublikos piliečių? Tik tik baigėsi (Konstitucinio Teismo nutarimo pirmoje, TEISINĖJE dalyje antikonstituciniais įvardinti ) savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose nedalyvavo net 40%. Ar tokie rinkimai atstovaujamosios demokratijos rėmuose legitymūs? Ar tokiu būdu išrinktas savivaldybių tarybas piliečiai laikys teisėta valdžia? Ar jai paklus t.y. gerbs tie, kurie rinkimuose pralaimėjo? Neformuosiu nuomonės atsakykite patys.

Gal ir yra vienas kitas, kuris stengiasi atstovauti ji isrinkusiems ir ne tik zmonems bet tokiu deja tikrai labai mazai, cia bent mano kukli ir mazai ka ismanancio zmogaus nuomone

egliukas rašė:Gal ir yra vienas kitas, kuris stengiasi atstovauti ji isrinkusiems ir ne tik zmonems bet tokiu deja tikrai labai mazai, cia bent mano kukli ir mazai ka ismanancio zmogaus nuomone

Kodėl Jūs taip kuklinatės?

SRaimondas rašė:Manau, kad nuo Platono ir Aristotelio laikų terminas "politika"patyrė pasikeitimus, tačiau tvirtai tikiu, kad esmė jo neišnyko. Senovės Graikijoje miestai nebuvo tokie skaitlingi kaip dabar todėl piliečiai (ne vergai, kuriems terūpėjo materialinis minimumas) galėjo valdyti savo miestą-polį tiesiogiai. Šiandien miestai ir valstybės ženkliai skaitlingesnės. Taip prieš šimtmečius kilo atstovaujamosios demokratijos modelis. Bet ar mus tikrai atstovauja? Tikrai nekeliu problemų dėl atskirų piliečių. Klausiu, ar Lietuvos Respublikoje Seimas kokybiškai atstovauja daugumai Lietuvos Respublikos piliečių? Tik tik baigėsi (Konstitucinio Teismo nutarimo pirmoje, TEISINĖJE dalyje antikonstituciniais įvardinti ) savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose nedalyvavo net 40%. Ar tokie rinkimai atstovaujamosios demokratijos rėmuose legitymūs? Ar tokiu būdu išrinktas savivaldybių tarybas piliečiai laikys teisėta valdžia? Ar jai paklus t.y. gerbs tie, kurie rinkimuose pralaimėjo? Neformuosiu nuomonės atsakykite patys.

Gerbiamas Raimondai,

kodėl Jūs savo nuomonę pagrindžiate kelių tūkstantmečių senumo vergovinės Graikijos - o ne Lietuvos - kurios piliečiai dar prieš nepilną tūkstantį metų visi buvo laisvi, pavyzdžiu?

Ar Jūsų nuomone ir šiandieniniams beteisiams (todėl tapatiems vergams) žmonėms niekas nerūpi?

Gal paaiškintumėte man ir kitiems neišmanėliams - kodėl šiandieną taip aukštinamos senovinių vergvaldžių tarybos? Gal todėl - kad šiandieną neišmanantys kaip gyventi laisvų žmonių visuomenėje individai - patys panoro tapti vergvaldžiais?

Gerbiamas Zenonai,
Į pirmąjį klausimą atsakyti man sunku. Ne todėl, kad abejočiau, jog Vakarų demokratijos lopšys buvo senovės Graikijos ir krikščionybės ETIKOS formuluojančios taisykles kaip reikia gyventi, bet todėl, kad nesu profesionalus istorikas. Mano supratimu gal nekorektiška lyginti tokiu dideliu atstumu gyvenančias visuomenes, nes žodis "laisvi" tuomet reiškė ką kitą. Valstybinės politikos prasme, manau tikrai buvome laisvesni. Asmens, žmogaus teisių prasme, manau, ne. Atsakiau suprasdamas, kad kalbate apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) amžius.
Šiandien beteisiams irgi kažkas rūpi, bet savo mentalitetu jie dar nespėjo grįžti į Europą iš kurios buvo okupantų išplėšti.
LDK diduomenė buvo Europinio lygio, o dabartiniam "elitui" toli iki to. Kai paskutiniais amžiais Europos valstybėse piliečiai tapo laisvi, lietuviai nešė sunkią Rusijos imperijos pkupacijos naštą.
Taigi neturime nei laisvų vedlių nei laisvų piliečių ( neneigiu, kad nedidelis procentas yra). Sielose dar neišsilaisvinusiems piliečiams terūpi įprastiniai dalykai, kaip prasimaitinti, užauginti vaikus ir neužkliūti "barinui", nes įtikus gali gauti šiek tiek neplanuotų pajamų.
Į trečią klausimą sunkiausia atsakyti, nes nesu tikras , kad jį teisingai supratau (gal reikėtų įvado). Svetainėje PILIEČIAI nagrinėjame Vakarų Rytų ar vakarietiškumo rytietiškumo skirtumus temoje apie terminų "bomžas", "lovys" naudojimą.
Bet greičiausiai Jūs teisus. Žmogus, kuris nežino kas yra laisvė ir prieš akis turintis gerbūvį užsitikrinusį "elito" atstovą grečiausiai jam pavydi ir norėtų juo tapti.
Aš ir pats prieš septyniolika metų pavydėjau pravažiuojantiems naujutėlaičiais mersedesais. Tik vėliau supratau, kad jie įgyti ne už naujus atradimus ir išradimus, ne už puikią tarnystę Lietuvai ir jos žmonėms, o reketo, vagysčių, žudynių būdu.

SRaimondas rašė:Gerbiamas Zenonai,
Į pirmąjį klausimą atsakyti man sunku. Ne todėl, kad abejočiau, jog Vakarų demokratijos lopšys buvo senovės Graikijos ir krikščionybės ETIKOS formuluojančios taisykles kaip reikia gyventi, bet todėl, kad nesu profesionalus istorikas. Mano supratimu gal nekorektiška lyginti tokiu dideliu atstumu gyvenančias visuomenes, nes žodis "laisvi" tuomet reiškė ką kitą. Valstybinės politikos prasme, manau tikrai buvome laisvesni. Asmens, žmogaus teisių prasme, manau, ne. Atsakiau suprasdamas, kad kalbate apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) amžius.

Gerbiamas Raimondai,

Kalbėdamas apie laisvę - aš turėjau galvoje baudžiavos įvedimą Lietuvoje. Turbūt ir nebūdamas profesionaliu istoriku sutiksite, kad baudžiavinę „pažangą“ mes patys neišradome.

SRaimondas rašė: ...Šiandien beteisiams irgi kažkas rūpi, bet savo mentalitetu jie dar nespėjo grįžti į Europą iš kurios buvo okupantų išplėšti.
LDK diduomenė buvo Europinio lygio, o dabartiniam "elitui" toli iki to. Kai paskutiniais amžiais Europos valstybėse piliečiai tapo laisvi, lietuviai nešė sunkią Rusijos imperijos pkupacijos naštą.
Taigi neturime nei laisvų vedlių nei laisvų piliečių ( neneigiu, kad nedidelis procentas yra). Sielose dar neišsilaisvinusiems piliečiams terūpi įprastiniai dalykai, kaip prasimaitinti, užauginti vaikus ir neužkliūti "barinui", nes įtikus gali gauti šiek tiek neplanuotų pajamų.

Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad šiandieniniai Lietuvos beteisiai piliečiai - patys savo noru tokiais netapo. Tikriausiai Jūs neneigsite, kad Lietuvoje vėl įdiegiant svetimą vertybių vertinimo suvokimą - Lietuvos piliečiai eilinį kartą yra paverčiami beteisiais. Todėl nesutinku su Jūsų nuomone, kad mums, lietuviams, yra būtina skolintis kažkieno svetimą mentalitetą. Mano nuomone – mums būtina neleisti sunaikinti tai – kas dar yra išlikę iš mūsų Tautinio mentaliteto.
Tai itin svarbu todėl – kad Europos teisinis ir moralinis mentalitetas eiliniam žmogui draudžia turėti ir ginti savo nuomonę. Už tą eilinį žmogų tai turi daryti advokatas – t.y., valdančio „elito“ paskirtas asmuo ("darbo jėgai" galvoti nebūtina). Ar tai ne moderni XXI a., baudžiava? Akivaizdu, kad valdančios sistemos atstovas (sraigtelis) – kalbės tik tai – ką jam nedraudžia jam atitinkamas pareigas suteikusi sistema. Ar visa tai Jūs ir prilyginate sektinai pažangai?

SRaimondas rašė: Į trečią klausimą sunkiausia atsakyti, nes nesu tikras , kad jį teisingai supratau (gal reikėtų įvado). Svetainėje PILIEČIAI nagrinėjame Vakarų Rytų ar vakarietiškumo rytietiškumo skirtumus temoje apie terminų "bomžas", "lovys" naudojimą.
Bet greičiausiai Jūs teisus. Žmogus, kuris nežino kas yra laisvė ir prieš akis turintis gerbūvį užsitikrinusį "elito" atstovą grečiausiai jam pavydi ir norėtų juo tapti.
Aš ir pats prieš septyniolika metų pavydėjau pravažiuojantiems naujutėlaičiais mersedesais. Tik vėliau supratau, kad jie įgyti ne už naujus atradimus ir išradimus, ne už puikią tarnystę Lietuvai ir jos žmonėms, o reketo, vagysčių, žudynių būdu.

Dar kartą noriu pastebėti, kad geri žmonės neturi vien tik abstrakčiai kalbėti apie blogį - bet ir konkrečioms blogio apraiškoms pasakyti aiškų: NE. Bet kuriuo kitu atveju įsigalės blogis ir niekas negalės garantuoti, kad rytojaus dieną suįžūlėjęs stipresnis iš Jūsų neatims viską ką turite ir Jus nepavadins „nesugebančiu protauti bomžu“.
Kuomet visuomenė yra dirbtinai suskaidyta į "bomžus" ir kitokius piliečius, kuomet viena visuomenės dalis save iškelia virš kitos visuomenės dalies - tai tokia visuomenės santvarka neturi nieko bendro su demokratija. Nobelio premijos laureatas A. F. Hayekas tai vadina totalitarizmu.

Gerbiamas Zenonai,
tai, kad vakaruose piliečiai savo teisines problemas sprendžia profesionalių teisininkų vadinamų advokaitais pagalba savaime nėra blogai. Tikriausiai sutiksite, kad visų sričių detaliai, gerai negali išmanyti niekas. Todėl specializuojamės. Vienu atveju blogis gali būti tame, kad teisininkas sąmoningai ar nesąmoningai nesusidoroja su jam pavesta užduotimi. Kitu atveju blogis būtų tame, kad dorai blogais (neteisingais) įstatymais besivadovaujantis teisininkas negali teigiamai išspręsti problemos. Juk nėra blogai, kad sergantį namuose aplanko ir gydo gydytojas. Blogai, jei jis yra nekompetentingas arba yra samdomas žudikas apsimetęs gydytoju.
Užakcentuokite, ar Lietuvoje įstatymai pakankami, kad užtikrinti teisingumą sprendžiant piliečių teisines problemas?
Jei ne, tuomet reikia plataus piliečių palaikymoplačių bei reformų, kad Seime atsirastų žmonės gebantys priimti tobulus įstatymus.
Kita vertus, mano supratimu,netgi, jei būtų tik teisininkų sąžinės ir kompetencijos problema, vis tiek be plataus piliečių aktyvumo permainų nesulauksime.

SRaimondas rašė:Gerbiamas Zenonai,
tai, kad vakaruose piliečiai savo teisines problemas sprendžia profesionalių teisininkų vadinamų advokatais pagalba savaime nėra blogai.

Gerbiamas Raimondai,

pirmiausiai noriu išsakyti savo nuomonę dėl mūsų politikų vykdomo visuotinio „vakarų“ mėgdžiojimo. Tiesiog juokinga, kuomet per televiziją nuolat aiškinama, kad tik pirmaudami savo žiniomis gyvensime pilnavertį gyvenimą - o įstatymų leidėjai ir teisininkai nustato, kad mums reikia tik mėgdžioti „vakarus“ (t.y., pažangos siekimą uždraudžia įstatymais). Apie tai, kad lietuviai dar turi ir savo mentaliteto likučius – išvis niekas net neužsimena. Gal taip yra todėl – kad posovietinėje Lietuvoje valdžią turintieji temoka tik mėgdžioti?

SRaimondas rašė: ...Tikriausiai sutiksite, kad visų sričių detaliai, gerai negali išmanyti niekas. Todėl specializuojamės.

Šis Jūsų pastebėjimas išties yra labai įdomus. Pratęsiant Jūsų mintį galima konstatuoti, kad: posovietinėje Lietuvoje niekas visko neišmano, tačiau realiai egzistuoja ir veikia profesionalių politikų luomas - kurio atstovai valdo ir reguliuoja visas (kitų LR piliečių) gyvenimo sritis. Kadangi jie patys save dar vadina elitu ir aukštuomene – tai gal Jūs man neišmanėliui paaiškintumėte – kuo jie skiriasi nuo viduramžių laikų feodalų? Gal tik tuo, kad dabar uždraustos dvikovos – kurių metu viduramžiais retkarčiais nubausdavo skriaudėją ir apgindavo nukentėjusiojo teises?

Aš jau ne kartą esu atkreipęs Jūsų dėmesį į tai, kad neteisingomis žiniomis besivadovaujančios sistemos išmokytas bei darbu aprūpintas „specialistas“ - gali būti įdarbintas tik toje sistemoje ir tik tarnauti tos sistemos interesams. Šioje gyvenimo srityje mes dar vadovaujamės sovietmečio laikų mentalitetu ir tai ne tik stabdo bet kokią pažangą – bet ir užtikrina tolesnį valdžią turinčiųjų savivalės klestėjimą. Todėl posovietiniai advokatai gina ne žmonių teises – o valdžią turinčiųjų asmenų grupės ekonominius interesus. Kad tokie valdžią turinčiųjų „ekonominiai interesai“ išvis galėtų egzistuoti ir būtų ginami – reikalinga visiškai paneigti LR piliečių konstitucines teises: turėti savo nuomonę ir patiems priimti sprendimus (t.y., elgtis protingai). Tai ir daroma su „gerais norais“ pagrįstų „įstatymų“ ir sistemai tarnaujančių advokatų – „specialistų“ pagalba.

Atleiskite, bet aš nesuprantu Jūsų palyginimo apie gydytojus. Gal Jūs turite žinių, kad posovietinėje Lietuvoje jau ir gydytojai bus nesąžiningi ir tinkamai neatliks savo pareigas?

SRaimondas rašė: Užakcentuokite, ar Lietuvoje įstatymai pakankami, kad užtikrinti teisingumą sprendžiant piliečių teisines problemas?
Jei ne, tuomet reikia plataus piliečių palaikymo plačių bei reformų, kad Seime atsirastų žmonės gebantys priimti tobulus įstatymus.
Kita vertus, mano supratimu, netgi, jei būtų tik teisininkų sąžinės ir kompetencijos problema, vis tiek be plataus piliečių aktyvumo permainų nesulauksime.

Posovietinėje Lietuvoje vis dar nėra nuoseklios ir logiškos piliečių gyvenimo prasmės (siekiamų tikslų) suvokimo. Taip pat nėra ir tuos tikslus padedančio pasiekti - valstybe vadinamo - visuotinio piliečių susitarimo tikslo suvokimo. Jūs pats ne kartą minėjote, kad mes tik mėgdžiojame svetimus pavyzdžius (mano nuomone – tų pavyzdžių fragmentus) . Iki tai tęsis – mes būsime padėtyje kurioje dabar esame – t. y., padėtyje be išeities.

Kad esama padėtis pradėtų keistis į gerąją pusę – būtina aiškiai suvokti siekiamus tikslus, suvokti esamas problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų. To nedarantys LR Seimo nariai – tiesiog neatlieka savo tiesioginių tarnybinių pareigų.

Pats LR Prezidentas teigia, kad: "Lietuvą ištiko valstybės tapatybės krizė", o Jūs, gerbiami šių eilučių skaitytojai, niekaip į tai nereaguodami - esate visiškai abejingi tiek savo asmeniniams, tiek valstybės likimams.
Jums gali kilti klausimas: kodėl aš šią svarbią temą siūlau aptarti čia o ne kur nors kitur? Tai todėl, kad dar iki prezidento patarėjams pastebint minėtą problema - aš jau kelerius metus apie ją visiems garsiai ir aiškiai kalbėjau...