To GODhack:
Tavo post'ai labai unikalus! Jie tokie unikalus, kad ne trupucio neprimena sioje skiltyje aptariamos temos
Skaitydamas sia skliti pastebejau, kad dauguma diskusijos dalyviu suvokia unikaluma kaip teigiama savybe, taciau nederetu manyti, kad buti nepakartojamam tai saunu ir puiku ir labai gerai ir nuostabu ir t.t.
Siuos sinonimus parasiau ne veltui. Tiesiog norejau sureiksminti tai, jog sparciai didejant populiacijai, unikalumas tampa teigiama savybe. Tiems kurie nelabai suprato praejusi sakini: kuo daugiau zmoniu matai aplink save - tuo daugiau pastangu tau reikia, kad jie atkreiptu i tave demesi ir ivertintu tavo originaluma savais kriterijais. Sia teorija nesunku irodyti pateikus jos priespriesa: yra nemazai konservatyviu teritoriju PVZ. kaimai, gyvenvietes, kur visi zmones penkiu kilometru spinduliu gerai tave pazista, taigi tau tiesiog nereikia stengtis buti kazkokiu ipatingai issiskirianciu is minios, unikaliu, originaliu PVZ. panku ar gotu, nes jie ir taip tave gerai zino, ir visai nesvarbu kaip tu susisukuosi ar koki garderoba pasirinksi, jie visvien atkreips demesi i tave ne del to, kad tu esi unikalus, o paprasciausiai del to, kad tu esi, o jei taves nebutu, tavo kaimynui butu kur kas nuobodziau gyventi.
Kaip jau supratot as lenkiu visai ne i fiziologine, o anaiptol i psichologine sios temos puse. Su teiginiu, jog genetiskai mes visi unikalus as visiskai sutinku, taciau visgi noreciau placiau panagrineti pacia unikalumo savoka.
Turbut visi zinot pagrindini gamtines atrankos principa: Islieka tik geriausiai prisitaike prie aplinkos (JOKIU BUDU NE STIPRIAUSI). Turbut visi taip pat zinot ir tai, jog zmones issivyste bei prisitaike prie aplinkos geriau nei visi kiti mums zinomi gyviai. Taigi sujungus siuos du nenuneigiamus teiginius t.y. aksiomas, bei pasitelkus primityvu logini mastyma
nesunkiai suprasite kodel as manau, kad pagrindine ir svarbiausia zmogaus savybe - PRISITAIKYMAS (adaptacija). Si savybe uzkoduota ne tik musu genuose, bet ir visu kitu mazu bei dideliu organizmu DNR. Mes tiesiog per milijonus metu trukusios evoliucijos del susiklosciusiu mums palankesniu salygu sugebejome issivystyti kiek geriau nei PVZ musu nelabai jau ir tolimos giminaites bezdziones. Taigi dar karta pabresiu, kad
zmones - individai, labiausiai prisitaikantys prie juos supancios aplinkos visoje Zemeje. Kad ir kaip bebutu apmaudu, si savybe irodo tai, kad kaip tu besistengtum buti pats unikaliausias zmogus visatoje, tu visvien nuo pat gimimo mokaisi is kitu zmoniu, pamegdzioji juos, elgiesi taip kaip jie, prisitaikai prie ju, augant patirciai pradedi juos savaip vertinti... Atkreipkite demesi i zodi "savaip" praeitame sakinyje! Stai kur pagrindinis paradoksas! Va kodel as rasiau tokia ilga izanga! Todel, kad kiekvienas masto savaip! Kodel? Todel, kad nebuna dvieju vienodu situaciju! Kodel? Todel, kad laikas neatsiejamas nuo erdves ir jie pastoviai vienas kita keicia, sukurdami vis naujas ir naujas istorijas, kurios idomios tik mums patiems! Del skirtingai susiklosciusiu aplinkybiu renkant patirti (exp.
) kiekvieno zmogaus mastymas YRA unikalus, TACIAU yra daug kitu aspektu, privercianciu tai uzmirsti PVZ.: ieskojimas "kazko bendro" norint uzmegzti artimesnius rysius; patriotizmas - juk lietuvis visuomet panasesnis i mane, nei rusas ir t.t. ir t.t. Manau, kad pateikiau pakankamai argumentu, jog irodyciau, kad kiekvienas is musu yra unikalus, originalus bei nepakartojamas, taciau ne visuomet nori tokiu buti. Klausiat kodel prirasiau tiek daug? Sis mano post'as tik yrodo kiekvieno is musu unikaluma. As taip stengiausi tik todel, kad siekiau, kad mane suprastu kiekvienas unikalus skaitytojas, su visai kitokia gyvenimo patirtimi bei visai kitokia nuomone. Manau, kad man pavyko! O jei ne - mielai perskaitysiu ir jusu UNIKALIAS nuomones
