Gotai
Parašytas: 2004 08 28 19:44
'LAIDA S' Tema: Gotai - by Adrija Čepaitė:: 2003/10/31
http://baubas.pit.ktu.lt/~paingates
Sveiki, su jumis laida "S". Neseniai gatvėje sutikau labai keistai atrodantį jaunuolį - baltai nugrimuotas veidas, juodi plaukai, juodas lietpaltis iki žemės ir tas nenusakomas amžius. Tada prisiminiau, jog būtent taip rengiasi vienos jaunimo grupuotės atstovai - gotai. Apie juos prisiklausiau įdomių dalykų - kad jie satanistai, kad jie keistomis apeigomis garbina mirtį, kad jie kapinių vandalai ir dar daug daug negatyvių dalykų. Tuomet ir kilo mintis pasidomėti - o kaipgi yra iš tikrųjų?
"Tūnau savo niūrioje, voratinkliais apleistoje palėpėje ir ruošiuosi proveržiui. Mano juodai violetiniuose plaukuose įsikūnijęs pirmapradžio chaoso atodūsis nerimastingai brazda. Savo liesą kūną įspraudžiu į begaliniai juodą odinį apdarą kaip kompensaciją to, kas mums neskirta. Pažvelgiu į apdulkėjusį veidrodį. Iš jo į pasaulį žvelgia sveikai rausvų skruostų veidas. Egzistencinis skausmas tūnojęs viduje susigūžia ir priverčia mane išsitraukti balto grimo indelį. Greitais ir kruopščiais judesiais kompensuoju tai, kas mums ir vėl neskirta. Baltai spalvai neįsiliejus į juodą, imu tušą ir veide piešių savo skausmą"
Gotai laikomi viena išraiškingiausių šiuolaikinio jaunimo grupuočių. Šis judėjimas visų pirma estetinis, todėl išvaizdai čia skiriamas išskirtinis dėmesys. Ilgi juodi nagai, blyški veido oda, ilgi apsiaustai, - tai pagrindiniai atributai, iš kurių galima pažinti šios grupės atstovą. Gotės moterys dažniausiai dėvi ilgus viduramžių stiliaus drabužius. Gotai išskirtinį dėmesį skiria praeičiai. Jų pasaulėžiūrai didžiausią įtaką yra padarę 3 Pasaulio istorijos etapai. Iš Egipto laikų ši grupuotė perėmė dėmesį mirčiai. Ji laikoma natūraliu kiekvieno žmogaus gyvenimo įvykiu. Iš Viduramžių bei Renesanso gotai pasisavino pasaulio mistifikavimą ir ypatingą dėmesį dvasiniam žmogaus pasauliui. Šie ideologiniai principai ryškiai atsiskleidžia visoje gotų kūryboje. Gotai - nepataisomi estetai, ieškantys grožio tamsoje, atrandantys mirties ir griūvimo estetiką.
Tadas/Vilniaus gotas: Tai nėra kažkokių tai žmonių grupių kultūra. Tai yra absoliučiai egoistiškai individuali kultūra, kurią kiekvienas žmogus supranta savaip. Ir va pirmas požiūris neteisingo supratimo yra būtent rinkimasis į kažkokius tai būrius, vaikščiojimas gatvėmis, sėdėjimas kažkur tai ir tt. ir pan.
Adrija: Ką galvojat apie gotus? (klausimas nuskamba praeiviams)
Vaikinas/sutiktas naktį gatvėje: Tamsa.. (prieš atsakant apsidairo ir šypteli)
Adrija: Tik tiek?
Vaikinas: Ai šiaip nemaišo man jie (vėlgi nepatikliai apsidairo)
Adrija: Netrukdo?
Vaikinas: Ne.
Pirmoji mergina iš ketveriukės: Man tai pavyzdžiui jie visiškai netrukdo. Aš pati nesu gotė, bet man jie visvien netrukdo..
Antroji mergina iš ketveriukės: Suprantate, mes juos tiesiog toleruojam, taip pat mes nesakom, kad būsim jais, bet tiesiog toleruojam..
Tvarkingai apsirengęs vaikinas: Mačiau netgi - baltai išsidažęs ir (pirštu brėžia ant akies rombą) toks kaip arlekinas. Nu jie tokie išskirtiniai žmonės.
Adrija: Neatrodo baisūs?
Vaikinas: Atrodo kartais, va tas pasirodė.
Tadas: Tie, kurie nesugeba toliau pažvelgti išvaizdos tai jie ir yra tikrieji 'nuliai'
Adrija: Bet tu žmogaus nepažįsti, todėl gali būti labai sunku gatvėje praeiviams.. (Tadas kalbą pertraukia)
Tadas: Jeigu žmogus nebenorės pamatęs pirmą kartą gilintis toliau, tai jo niekam nebereikia. Man jo tikrai nebereikia.
Adrija: Bet tu suprask, kad dauguma visuomenės tokie..
Tadas: Man nusišikt ant daugumos visuomenės.
Adrija: Iš principo jums visuomenės nereikia?
Tadas: Ne. Aš galiu gyventi vienas, aš turiu nuostabių žmonių, kuriuos aš mylių, kurie myli mane ir man to pilnai užtenka.
Adrija: Jie visi gotai?
Tadas: Nebūtinai..
Olegas Lapinas/psichologas: Žmonės galvoja, kad jeigu žmogus tampa ekstravagantiškas, - jam negetai su psichika. Tai nėra visiškai taip, kadangi vis dėl to paauglystėje vyksta savojo 'aš' ieškojimas ir tai darant reikia pereiti labai daug visokių kaukių bei kostiumų. Tai yra, savotiškas aktorių teatras vienam žmoguje, kuriam reikia labai daug išbandyt, kol pasakys: 'na štai, šitas kostiumas su manim visai lyg ir atitinka..'
Gotų judėjimas atsirado Didžiojoj Britanijoj prieš dvidešimt metų. Pačių grupuotės atstovų teigimu būtent dėl to šiuolaikinių gotų amžius svyruoja nuo keturiolikmečių iki brandaus amžiaus žmonių. Lietuvą šis judėjimas pasiekė prieš dešimt metų. Mūsų šalyje gatvėje retai pamatysi gotą. Daugiau galima būtų sutikt jų pačių organizuojamuose festivaliuose ar per tokias šventes kaip Vėlinės. Pačių gotų teigimu juos sieja savotiškas estetikos supratimas, savita muzika ir menas, bet dauguma jaunuolių šį judėjimą renkasi dėl mados. Šiais laikais vampyriškų madų pilni visi žurnalai jaunimui. Rengtis juodai - jau tapo norma.
Olegas Lapinas: Jiems dažnai reikia, kad aplinkiniai parodytų nedidelį, bet vis dėlto dėmesį. Aš labai užjaučiu gotą, kuris sėdės troleibuse, o kiti žiovaus ir šnekės arba skaitys. Aš manau, jog tada jo diena bus praėjusi veltui. Vis dėlto jis turi jausti, kad yra matomas, pastebimas, kad jis egzistuoja.
Adrija: Ar tau patinka, kai į tave praeiviai atkreipia dėmesį?
Vaida/Kauno gotė: Aha patinka.
Adrija: O kodėl?
Vaida: Net nežinau. Na, aš visą laiką tokia buvau, kuriai reikėjo dėmesio. Aš buvau ir esu pripratus prie jo ir kai jau trūksta dėmesio, vadinasi, kažką jau reikia koreguot.
Arūnas/gotų grupės "Anapilis" narys: Aš nenoriu savęs rodyti, kad čia esu aš - toks ir anoks.
Tadas: Tuo gyvenantys žmonės nesiafišuoja ir jiem nerūpi visuomenei pasakyti, kad vat mes esam tokie ir mes norim to ar ano. Mum nusišikt (šypteli)
Adrija: Kodėl jūs vengiate spaudos?
Tadas: (giliai mąstydamas atsidūsta) Todėl, kad spauda dažnai yra skiriama žmonėms, kurie gyvena kasdienį gyvenimą ir nesigilina. Jiems tiesiog viską pateikia kaip žaisliuką tokį dalyką. O ta prasme tai juk mūsų gyvenimai, mūsų išgyvenimai, mūsų sielos, kurias mes trokštame, kad visi paliktų ramybėje, nes tai mums yra patys naujausi dalykai. O tai yra pateikiama tarytum kažkokia tai atrakcija, tarytum mes esam kažkokie tai išsigimėliai visuomenėj, į kuriuos tiesiog ateina kaip į cirką - linksma pažiūrėt, pasijuokt. Valio! Ura!
Iš tikrųjų gotika gyvenančių šių atstovų manymu tai yra egoistiška filosofija. Ribas nustato pats žmogus. Gotika, tai yra supratimas, kad neįmanoma pakeisti to, kas vyksta aplinkui. Galima tik stengtis nuo to apsaugot savo vidinį 'aš', o tai įmanoma tik atsiribojant nuo save naikinančio pasaulio. Tadas sako, kad nereikėtų painioti atsiribojimo su abejingumu. Negalėdamas nieko pakeisti, gotas skaudžiai išgyvena vertybes praradusio pasaulio dramą.
Tadas: Tai yra tarsi tremtis nuo visuomenės. Vieni ją pasirenka patys, kitus tiesiog pati visuomenė ištremia. Vienaip ar kitaip, kiekvieno gyvenime yra atsitikęs ar kažkoks tai įvykis ar seka, kuri jį paskatina mąstyt ta linkme.
Adrija: O tavo gyvenime koks įvykis buvo?
Tadas: Nesakysiu.
Adrija: Kažkoks tragiškas ar...?
Tadas: Nu, galbūt jisai, išskyrus mane, niekam nepasirodys tragiškas.
Arūnas Peškaitis/naujųjų religinių judėjimų ekspertas: Jeigu kalbėsim apie gotų kultūrą, jie koncentruoja savo mintį, kuri mums atrodo kaip niūrioji gyvenimo pusė, į mirtį, į tam tikrą supratimą, kad visa tai, kas vyksta nėra tikra ir irgi savotiškai išreiškia tos tikrumos ilgesį. Nes mūsų visuomenėj, dabar galima jau kalbėti kaip apie 'vartotojišką' visuomenę, yra be galo labai daug falšo, labai daug komedijos, kuri pateikiama labai rimtai, labai daug vaidinimo turbūt.. socialinio vaidinimo.. ir jaunimas kartais tą jaučia itin aštriai.
Dažnai jaunuoliai būna visuomenės atstumiami tik dėl to, kad ekstravagantiškai rengiasi. Žmonės nelabai linkę gilintis, kas slypi po išore.
Degras/Kauno gotas: (pradžioje prieš kalbant nusijuokia) Nepatartina po Kauną 'lakstyt' taip, nes tikrai yra netolerantiški žmonės Kaune.
Adrija: O kokios reakcijos sulauki iš žmonių?
Degras: Nu pradedant užgauliojimais, baigiantis, nu tiesa sakant, man dar to neteko, bet kad ir pačiu fiziniu smurtu.
Adrija: Tas tavo toks juodas tamsos įvaizdis, ar jisai negąsdina žmonių?
Vaida: (šypsosi) Gąsdina. Vaikus gąsdina. Nežinau, gal čia iš tų pasakų, kad raganos visos būna juodos, bet, na kaip, aš stengiuosi šitai paneigt. Su visais maloniai kalbuosi ir visiems padedu, kas prašo pagalbos.
Adrija: Ir kaip tėvai priėma tavo tokį iššūkį?
Degras: Hmmm.. Iš pradžių tai buvo ganėtinai sunku, bet paskui taip viskas nusisėdėjo ir dabar sutariam, ir taip sakant, vieni kitus palaikom. Nėra taip, kad pyktumėmės dėl mano išvaizdos ir motinai paprasčiausiai pačiai ganėtinai įdomu tai darosi.
Vaida: Kai pačioj pradžioj pradėjau rengtis juodai: tais ilgais sijonais, kerzais, daug sulaukdavau neigiamo dėmesio - grasinimų įvairių, kad 'oi, kaip tu atrodai - nužudysiu, pagausiu - primušių!' Na va taip..
Laimis/Vaidos tėvas: Jeigu ir toliau tokiu stiliumi čia viskas tęsis, tai čia nieko baisaus. Svarbiausia, kad nenuklystų kažkur tai. Mokslai visi tvarkingai, nemanau, kad visas šis dalykas yra tik blogas. Ir jeigu nori to - prašau!
Yra netgi tokių, kurie juos laiko nesveikais. Patys jaunuoliai sako, kad netoleranciją sukelia jų ironiškas požiūris į tai, kas laikoma visuotine gerove. Gotų teigimu, pasaulis yra trumparegis ir bejausmis. Gotai nepripažįsta paviršutiniško džiaugsmo, kurio kupina šiuolaikinė žiniasklaida ir reklamos. Tado teigimu, savo jausmų tikras gotas - niekada neafišuoja.
Adrija: Jūs išpažįstate meile.. tu pats sakei!
Tadas: Tai ką? O meilė tai būtinai yra šokinėjimas ir meškučiai, zuikučiai ir balionėliai?
Adrija: Nebūtinai, bet yra tam tikras džiugesys sieloj..
Tadas: Taip, bet kodėl tu turi būti išsišiepęs iki ausų?
Adrija: Todėl, kad (susimąsto) jei tu eini išsišiepęs iki ausų, tai nu kokia du žmonės iš dešimties irgi išsišieps iki ausų.
Tadas: Nu, tai valio! Jeigu jiem taip geriau, tai tegul jie taip ir daro.
Adrija: O jūs nenorit dovanot pasauliui savo meilės?
Tadas: Ne. Jie visai nenusipelnė..
Gotai laikomi ypač tolerantiška grupuotė. Čia nėra jokių draudimų ar religinių apribojimų. Nors dauguma gotų neišpažįsta jokio tikėjimo, tarp jų pasitaiko visokių personažų. Čia prieglobstį gali rasti įvairios religinės ar seksualinės mažumos, bet dažnai tokia tolerancija baigias gotų įvaizdžio nenaudai. Neretai tenka girdėti visą subkultūrą vadinant vandalais ir satanistais.
Olegas Lapinas: Neduok Dieve, jeigu tarp gotų pasitaikys koks psichopatas, kuris apjuodins visą gotų judėjimą. Netgi sektose labai puiki tradicija - nepriiminėti ten psichiškai nesveikų ˛monių, kurie gali savo 'neatsargiais' veiksmais apjuodinti bet kokį judėjimą.
Arūnas: Labai dažnai eini vat pavyzdžiui laisvės alėja ir taip prasideda: 'satanistas!..' (perverčia akis) Nu, čia absoliučiai du nesuderinami dalykai - gotika ir satanizmas! Satanizmas, jei kalbant apie tai, yra vienas vandalizmo atvaizdavimų. Tiesiog ten yra 'griauti', o gotika 'kurti'.
Arūnas Peškaitis: Ypatingas susikoncentravimas į mirtį, jos poetizavimas, kapinių kultūros ir tam tikros muzikos ir poezijos ieškojimas, iš vienos pusės žmones turbūt padaro jautrius tam tikriem dalykam, kurie svarbūs kiekvienam žmogui. Bet iš kitos pusės, gali žmogų paskatinti tokiam socialiniam paralyžiui, sakysim, tokiam atsainiam buvimui visuomenėj.
Tadas: Kapinių niokojimas prieš bažnyčią ir tt. - visiška kvailystė, nes visų pirma, nemaža dalis gotų yra katalikai, ir pačios kapinės tarkim kaip vieta, tai yra tas pats kas paprastiem žmonėm parkai. Tenai žmonės eina, kad pabūt ramiai, nors paprasti žmonės tenai nevaikšto. Ten žmonės ateina šventėm, - uždega žvakutes ir išeina. Jiem ten nemalonu. Mums ten yra ta aplinka galbūt mistiškesnė. Nu, tiesiog ten gali pasėdėt. Tai koks normalus žmogus griaus tą vietą, kur kosai ilsisi ir ieško įvėpimo?
Vaida: Į kapines dažnai nueinu viena pasėdėt, nes kai būni vienas, daug apie ką pagalvoji. Kad ir apie tą pačią prasmę gyvenimo, nors ir nuvalkiotai skamba, bet apie patį save pagalvoji.
Gotų pasaulėžiūrai būdingas groteskas, ironija, mistika ir dėmesys anapusiniam pasauliui. Ir nors gotai didelį dėmesį skiria tamsiam paros metui, jų filosofijos negalima vienpusiškai vadinti tamsos filosofija. Gotų ideologijai būdingas kraštutinių savokų - mirties ir gyvenimo, blogio ir gėrio apmąstymas. Tiesos paieškos, gretinant tokius kraštutinius dalykus, nesvetimus ir žymiems mūsų tautos menininkams, pavyzdžiui, anšlagų susilaukiantys Oskaro Koršunovo spektakliai. Jų meniniai sprendimai, žaidimai su erdve ir laiku, visuomet persmelkti gotiško grotesko ironijos. Ir patiems gotams pasaulis panašus į išsigimusį teatrą, kuriame žmonės apgaudinėja save ir kitus, nes tiki, kad 'viskas bus gerai', skuba sukurti sau kuo geresnį gyvenimą, pamiršdami pasirūpinti savo siela..
Adrija: Kad nėra poreikio keisti pasaulį?
Tadas: Ne. Reikia kurti naują savyje.. Šito jau nebepakeisi. Nežinau, aš asmeniškai, jeigu tik man pasitaikytų proga nuspaust didelį raudoną mygtuką - nepagalvočiau. Todėl, kad žmonija jau prisišiko tiek, kad ji jau seniai verta sunaikinimo..
Gotams labai svarbus gyvenimas anapus, todėl jiems mirtis atrodo kur kas paprastesnė, negu kitiems. Mirtis jiems lygiai toks pats natūralus reiškinys, kaip ir gyvenimas.
Adrija: Mirtis, tai yra vienas iš kažkokių tai simbolių, kai pasakai žodį 'gotas'?
Tadas: Ne, tai yra bene vienintelis dalykas, kuris yra absoliuti tiesa - 'visi kada nors mirs..' Ir tai yra nepaneigiama. Viskas kažkada baigsis. Visa kita, kad Jėzus buvo nukryžiuotas, kad Alachas yra didis ar dar kokia tai velniava.. visą tai galima paneigt.
Adrija: O jūs tikite į kažkokį tai pomirtinį gyvenimą?
Tadas: Aš asmeniškai?
Adrija: Aha.
Tadas: Aš kažkuo tai tikiu, bet aš to nepavadinsiu pomirtiniu gyvenimu.
Adrija: O reinkarnacija?
Tadas: Mmm, man čia jau arčiau galbūt..
Adrija: Buvo vienas iš tokių atvejų, kai jaunuolis norėjo atsisveikint su gyvenimu? Ar aš teisingai supratau?
Arūnas Peškaitis: Taip, buvo toks atvejis, bet aš iš karto noriu pasakyt, kad tai nėta vien gotų judėjimo įtaka, bet tas judėjimas, santykiai, ryšiai su tuo judėjimu gali tiesiog sustiprinti tokią nuotaiką žmogui.
Adrija: O jūs bijot mirties?(klausimas vėlgi nuskamba praeiviams)
Vaikinas/tas pats sutiktas naktį gatvėje: Ne.
Adrija: Visiškai?
Vaikinas: Taip turi būt!
Senyvas ponas su ponia: Tikrai ne. Padrąsinkit pasižiūrėt! (žvilgsniu parodo į filmavimo kamerą. Ponia plačiai šypsosi)
Kitas vyriškis: Kaip ir kiekvienas žmogus.. nelaukiu dabar, aišku.
Adrija: Bet pamąstot apie tai?
Vyriškis: Kartais, bet labai retai..
Olegas Lapinas: Ideologija greičiausiai šiuo atžvilgiu yra ta, kad 'mes priklausom ne šiam pasauliui, mes esam kitokie, mes esame ano pasaulio atstovai..' Ką turbūt kiekvienas žmogus nešioja savo sieloje - mirties baimę, pas gotą tarsi yra neutralizuota - 'kaip aš jau galiu mirt, jeigu aš jau miręs', taip? 'aš jau draugauju su vampyrais ir vaiduokliais, tai kaip mane gali gąsdinti tikri vampyrai ir vaiduokliai?'
Tadas: Domėtis mirtimi, reiškia, domėtis gyvenimu. Tai aš kiekvieną dieną vienaip ar kitaip apie tai pagalvoju, nes aš noriu nugyvent gyvenimą įdomiai, gražiai, aš myliu gyvenimą lygiai taip pat, nes žinau, jog jis kažkada baigsis.. Tiesiog visuomenė bijo apie tai pagalvot..
Arūnas: Manau kiekvienas žmogus savaip supranta kas ta mirtis yra, va pavyzdžiui, aš nežinau. Na aš manau, pavyzdžiui, taip: jeigu yra gyvenimas ir tu jauti jo skausmus, tai gal mirtis yra kaip išsigelbėjimas? Tu ieškai kažko gražaus mirtyje..
Tadas: Tu mėgini kurti grožį iš to, ką kvailiai sunaikina, tai tu parodai griuvėsius. Nu, ta prasme, aš nežinau, kaip tai tiksliau suformuluot, bet - mes juk nenaikinam.
Adrija: Na, yra tokia bjauruma, estetika, - pakraipa..
Tadas: Ne. Nu, gotika, tai juk yra tik grotesko ir grožio samplaika. Tai yra būtent tų dviejų viename ieškojimas.
Gotų stilius dažniausiai visus labai gąsdina. Dažniausiai jie ne tik apsiskaitę, bet ir labai kūrybingi žmonės. Dauguma jų kuria poeziją, išsako savo mintis muzikinėmis kompozicijomis.
"Muzikantai iš lietaus lašų darnaus barbenimo, vėjo stūgavimo bei žolės šiugždesio sudėlioję įstabią melodiją, dainiai pritarė savo drąskančiais sielą balsais, ataidinciais lyg iš po žemių. Tai logikos giesmės šlovinančiais giesmės šlovinančios šios akimirkos žavesį, tai mūsų kenčiančių sielų raudos, ištirpstančios tamsoje ir nežinomybės tyruose.."
Tadas: Kūrybingumas yra pirmoj vietoj bet tai nebūtinai tas rezultatyvusis kūrybingumas. Tai gali būti 'tiesiog'. Jis gali nugyventi savo gyvenimą viską turėdamas tik savo mintyse ir kažkokią saviraišką tam siauram rate. Tai irgi bus įvertinta ir nebūtinai iš to turi būti tas rezultatas kažko.
Adrija: Bet kaip gali būti įvertinta, jeigu tai niekur neužrašyta ir nedeklaruota?
Tadas: O kam rašyt, kam deklaruot?
Adrija: O kas įvertins? Jis pats?
Tadas: Taip. Tai yra pasaulis viename žmoguje. Jis yra ir dievas, ir žmogus, ir velnias tame pačiame.
Degras: Dažnai šou būna vakare, nes būnu ganėtinai pavargęs ir tada labai gerai mintys eina, ir kas buvo per tą dieną ar per tą savaitę, ir koks įspūdis buvo didžiausias palikęs, na apie tai ir rašau, o iš būtinybės tai niekad nerašau.
Arūnas Peškaitis: Aš manau, kad kiekvienas jaunas žmogus, o aplinkiniai žmogus klausia 'o kas gi yra tiesa? O kur galima žengti toliau? O kas yra toliau?' Ir jeigu gotų judėjimas, tai jis gali taip pat vienas iš pamatų klausti ir ieškoti toliau.
Adrija: Man toks įspūdis, kad kaimuose nėra gotų..
Tadas: Yra.
Adrija: Yra?
Tadas: Tai yra, kurie savęs galbūt taip nevadina, jie savęs jiem nepriskiria, bet (giliai atsidūsta) aš juk apie tai kalbu ne kaip apie kažkokį stilių, o kaip apie mąstymo būdą. Gotų yra visur ir čia nepriklauso nuo miesto dydžio ar dar kažko..
Adrija: Gal jie patys nežino, kad jie gotai?
Tadas: Gal.
Olegas Lapinas: Nueikit jūs kada į kokį nors karnavalą suaugusiųjų ir rasite ten netik gotų bet pamatysite ten ir laisvo elgesio merginas, ir visokias pabaisas. Tai galima sakyt toks karnavalas, kuris reikalingas mūsų brendimui.
Pasak gotų, patys to nesuvokdami, dauguma yra gotai. Tai tiesiog protingi žmonės, suvokiantys gyvenimo ir mirties grožį arba mažiau protingi, intuityviai jaučiantys subtilią pasaulio sąrangą. O drabužiai jų gali būti kokie tik nori. Tado teigimu, gotika - matyti žmogaus akyse, o ne išvaizdoje.
"Mane dažnai apima jausmas, kad apsivilkęs juodą teisingumo sutaną neturėčiau spręsti, kas yra gotika, o kas ne. Niekaip negaliu atsekti, kas apskritai davė mums tokią teisę spręsti.. Ne aš pats pasirinkau gotikos kelią, kaip ir ne aš pats ją išgalvojau. Tai ji pasirinko mane. Tai ji įsitaisė giliai manyje, užnuodijusi kraują ir mintis, ir žvelgianti į pasaulį mano akimis. Ir taip atsitinka kiekvienam. Ji ateina pas mus muzikos garsais, su naktinėmis baimėmis, su sielos skausmu, su naktine vėsa, su lietaus šuorais ir su miglos paslaptinga skraiste..'
Ne paslaptis, kad apie žmogų sprendžiame dažniausiai pagal jo išvaizdą. Ir iš tikrųjų, - galbūt gotai per daug atsiriboję nuo visuomenės, galbūt jų ekstravagantiška išvaizda yra tam tikra poza. Bet iš kitos pusės, gal jie ta poza ir stengiasi atkreipti mūsų dėmesį, kurie tikrai ne visada atranda dėmesio savo artimiesiems..
http://baubas.pit.ktu.lt/~paingates
Sveiki, su jumis laida "S". Neseniai gatvėje sutikau labai keistai atrodantį jaunuolį - baltai nugrimuotas veidas, juodi plaukai, juodas lietpaltis iki žemės ir tas nenusakomas amžius. Tada prisiminiau, jog būtent taip rengiasi vienos jaunimo grupuotės atstovai - gotai. Apie juos prisiklausiau įdomių dalykų - kad jie satanistai, kad jie keistomis apeigomis garbina mirtį, kad jie kapinių vandalai ir dar daug daug negatyvių dalykų. Tuomet ir kilo mintis pasidomėti - o kaipgi yra iš tikrųjų?
"Tūnau savo niūrioje, voratinkliais apleistoje palėpėje ir ruošiuosi proveržiui. Mano juodai violetiniuose plaukuose įsikūnijęs pirmapradžio chaoso atodūsis nerimastingai brazda. Savo liesą kūną įspraudžiu į begaliniai juodą odinį apdarą kaip kompensaciją to, kas mums neskirta. Pažvelgiu į apdulkėjusį veidrodį. Iš jo į pasaulį žvelgia sveikai rausvų skruostų veidas. Egzistencinis skausmas tūnojęs viduje susigūžia ir priverčia mane išsitraukti balto grimo indelį. Greitais ir kruopščiais judesiais kompensuoju tai, kas mums ir vėl neskirta. Baltai spalvai neįsiliejus į juodą, imu tušą ir veide piešių savo skausmą"
Gotai laikomi viena išraiškingiausių šiuolaikinio jaunimo grupuočių. Šis judėjimas visų pirma estetinis, todėl išvaizdai čia skiriamas išskirtinis dėmesys. Ilgi juodi nagai, blyški veido oda, ilgi apsiaustai, - tai pagrindiniai atributai, iš kurių galima pažinti šios grupės atstovą. Gotės moterys dažniausiai dėvi ilgus viduramžių stiliaus drabužius. Gotai išskirtinį dėmesį skiria praeičiai. Jų pasaulėžiūrai didžiausią įtaką yra padarę 3 Pasaulio istorijos etapai. Iš Egipto laikų ši grupuotė perėmė dėmesį mirčiai. Ji laikoma natūraliu kiekvieno žmogaus gyvenimo įvykiu. Iš Viduramžių bei Renesanso gotai pasisavino pasaulio mistifikavimą ir ypatingą dėmesį dvasiniam žmogaus pasauliui. Šie ideologiniai principai ryškiai atsiskleidžia visoje gotų kūryboje. Gotai - nepataisomi estetai, ieškantys grožio tamsoje, atrandantys mirties ir griūvimo estetiką.
Tadas/Vilniaus gotas: Tai nėra kažkokių tai žmonių grupių kultūra. Tai yra absoliučiai egoistiškai individuali kultūra, kurią kiekvienas žmogus supranta savaip. Ir va pirmas požiūris neteisingo supratimo yra būtent rinkimasis į kažkokius tai būrius, vaikščiojimas gatvėmis, sėdėjimas kažkur tai ir tt. ir pan.
Adrija: Ką galvojat apie gotus? (klausimas nuskamba praeiviams)
Vaikinas/sutiktas naktį gatvėje: Tamsa.. (prieš atsakant apsidairo ir šypteli)
Adrija: Tik tiek?
Vaikinas: Ai šiaip nemaišo man jie (vėlgi nepatikliai apsidairo)
Adrija: Netrukdo?
Vaikinas: Ne.
Pirmoji mergina iš ketveriukės: Man tai pavyzdžiui jie visiškai netrukdo. Aš pati nesu gotė, bet man jie visvien netrukdo..
Antroji mergina iš ketveriukės: Suprantate, mes juos tiesiog toleruojam, taip pat mes nesakom, kad būsim jais, bet tiesiog toleruojam..
Tvarkingai apsirengęs vaikinas: Mačiau netgi - baltai išsidažęs ir (pirštu brėžia ant akies rombą) toks kaip arlekinas. Nu jie tokie išskirtiniai žmonės.
Adrija: Neatrodo baisūs?
Vaikinas: Atrodo kartais, va tas pasirodė.
Tadas: Tie, kurie nesugeba toliau pažvelgti išvaizdos tai jie ir yra tikrieji 'nuliai'
Adrija: Bet tu žmogaus nepažįsti, todėl gali būti labai sunku gatvėje praeiviams.. (Tadas kalbą pertraukia)
Tadas: Jeigu žmogus nebenorės pamatęs pirmą kartą gilintis toliau, tai jo niekam nebereikia. Man jo tikrai nebereikia.
Adrija: Bet tu suprask, kad dauguma visuomenės tokie..
Tadas: Man nusišikt ant daugumos visuomenės.
Adrija: Iš principo jums visuomenės nereikia?
Tadas: Ne. Aš galiu gyventi vienas, aš turiu nuostabių žmonių, kuriuos aš mylių, kurie myli mane ir man to pilnai užtenka.
Adrija: Jie visi gotai?
Tadas: Nebūtinai..
Olegas Lapinas/psichologas: Žmonės galvoja, kad jeigu žmogus tampa ekstravagantiškas, - jam negetai su psichika. Tai nėra visiškai taip, kadangi vis dėl to paauglystėje vyksta savojo 'aš' ieškojimas ir tai darant reikia pereiti labai daug visokių kaukių bei kostiumų. Tai yra, savotiškas aktorių teatras vienam žmoguje, kuriam reikia labai daug išbandyt, kol pasakys: 'na štai, šitas kostiumas su manim visai lyg ir atitinka..'
Gotų judėjimas atsirado Didžiojoj Britanijoj prieš dvidešimt metų. Pačių grupuotės atstovų teigimu būtent dėl to šiuolaikinių gotų amžius svyruoja nuo keturiolikmečių iki brandaus amžiaus žmonių. Lietuvą šis judėjimas pasiekė prieš dešimt metų. Mūsų šalyje gatvėje retai pamatysi gotą. Daugiau galima būtų sutikt jų pačių organizuojamuose festivaliuose ar per tokias šventes kaip Vėlinės. Pačių gotų teigimu juos sieja savotiškas estetikos supratimas, savita muzika ir menas, bet dauguma jaunuolių šį judėjimą renkasi dėl mados. Šiais laikais vampyriškų madų pilni visi žurnalai jaunimui. Rengtis juodai - jau tapo norma.
Olegas Lapinas: Jiems dažnai reikia, kad aplinkiniai parodytų nedidelį, bet vis dėlto dėmesį. Aš labai užjaučiu gotą, kuris sėdės troleibuse, o kiti žiovaus ir šnekės arba skaitys. Aš manau, jog tada jo diena bus praėjusi veltui. Vis dėlto jis turi jausti, kad yra matomas, pastebimas, kad jis egzistuoja.
Adrija: Ar tau patinka, kai į tave praeiviai atkreipia dėmesį?
Vaida/Kauno gotė: Aha patinka.
Adrija: O kodėl?
Vaida: Net nežinau. Na, aš visą laiką tokia buvau, kuriai reikėjo dėmesio. Aš buvau ir esu pripratus prie jo ir kai jau trūksta dėmesio, vadinasi, kažką jau reikia koreguot.
Arūnas/gotų grupės "Anapilis" narys: Aš nenoriu savęs rodyti, kad čia esu aš - toks ir anoks.
Tadas: Tuo gyvenantys žmonės nesiafišuoja ir jiem nerūpi visuomenei pasakyti, kad vat mes esam tokie ir mes norim to ar ano. Mum nusišikt (šypteli)
Adrija: Kodėl jūs vengiate spaudos?
Tadas: (giliai mąstydamas atsidūsta) Todėl, kad spauda dažnai yra skiriama žmonėms, kurie gyvena kasdienį gyvenimą ir nesigilina. Jiems tiesiog viską pateikia kaip žaisliuką tokį dalyką. O ta prasme tai juk mūsų gyvenimai, mūsų išgyvenimai, mūsų sielos, kurias mes trokštame, kad visi paliktų ramybėje, nes tai mums yra patys naujausi dalykai. O tai yra pateikiama tarytum kažkokia tai atrakcija, tarytum mes esam kažkokie tai išsigimėliai visuomenėj, į kuriuos tiesiog ateina kaip į cirką - linksma pažiūrėt, pasijuokt. Valio! Ura!
Iš tikrųjų gotika gyvenančių šių atstovų manymu tai yra egoistiška filosofija. Ribas nustato pats žmogus. Gotika, tai yra supratimas, kad neįmanoma pakeisti to, kas vyksta aplinkui. Galima tik stengtis nuo to apsaugot savo vidinį 'aš', o tai įmanoma tik atsiribojant nuo save naikinančio pasaulio. Tadas sako, kad nereikėtų painioti atsiribojimo su abejingumu. Negalėdamas nieko pakeisti, gotas skaudžiai išgyvena vertybes praradusio pasaulio dramą.
Tadas: Tai yra tarsi tremtis nuo visuomenės. Vieni ją pasirenka patys, kitus tiesiog pati visuomenė ištremia. Vienaip ar kitaip, kiekvieno gyvenime yra atsitikęs ar kažkoks tai įvykis ar seka, kuri jį paskatina mąstyt ta linkme.
Adrija: O tavo gyvenime koks įvykis buvo?
Tadas: Nesakysiu.
Adrija: Kažkoks tragiškas ar...?
Tadas: Nu, galbūt jisai, išskyrus mane, niekam nepasirodys tragiškas.
Arūnas Peškaitis/naujųjų religinių judėjimų ekspertas: Jeigu kalbėsim apie gotų kultūrą, jie koncentruoja savo mintį, kuri mums atrodo kaip niūrioji gyvenimo pusė, į mirtį, į tam tikrą supratimą, kad visa tai, kas vyksta nėra tikra ir irgi savotiškai išreiškia tos tikrumos ilgesį. Nes mūsų visuomenėj, dabar galima jau kalbėti kaip apie 'vartotojišką' visuomenę, yra be galo labai daug falšo, labai daug komedijos, kuri pateikiama labai rimtai, labai daug vaidinimo turbūt.. socialinio vaidinimo.. ir jaunimas kartais tą jaučia itin aštriai.
Dažnai jaunuoliai būna visuomenės atstumiami tik dėl to, kad ekstravagantiškai rengiasi. Žmonės nelabai linkę gilintis, kas slypi po išore.
Degras/Kauno gotas: (pradžioje prieš kalbant nusijuokia) Nepatartina po Kauną 'lakstyt' taip, nes tikrai yra netolerantiški žmonės Kaune.
Adrija: O kokios reakcijos sulauki iš žmonių?
Degras: Nu pradedant užgauliojimais, baigiantis, nu tiesa sakant, man dar to neteko, bet kad ir pačiu fiziniu smurtu.
Adrija: Tas tavo toks juodas tamsos įvaizdis, ar jisai negąsdina žmonių?
Vaida: (šypsosi) Gąsdina. Vaikus gąsdina. Nežinau, gal čia iš tų pasakų, kad raganos visos būna juodos, bet, na kaip, aš stengiuosi šitai paneigt. Su visais maloniai kalbuosi ir visiems padedu, kas prašo pagalbos.
Adrija: Ir kaip tėvai priėma tavo tokį iššūkį?
Degras: Hmmm.. Iš pradžių tai buvo ganėtinai sunku, bet paskui taip viskas nusisėdėjo ir dabar sutariam, ir taip sakant, vieni kitus palaikom. Nėra taip, kad pyktumėmės dėl mano išvaizdos ir motinai paprasčiausiai pačiai ganėtinai įdomu tai darosi.
Vaida: Kai pačioj pradžioj pradėjau rengtis juodai: tais ilgais sijonais, kerzais, daug sulaukdavau neigiamo dėmesio - grasinimų įvairių, kad 'oi, kaip tu atrodai - nužudysiu, pagausiu - primušių!' Na va taip..
Laimis/Vaidos tėvas: Jeigu ir toliau tokiu stiliumi čia viskas tęsis, tai čia nieko baisaus. Svarbiausia, kad nenuklystų kažkur tai. Mokslai visi tvarkingai, nemanau, kad visas šis dalykas yra tik blogas. Ir jeigu nori to - prašau!
Yra netgi tokių, kurie juos laiko nesveikais. Patys jaunuoliai sako, kad netoleranciją sukelia jų ironiškas požiūris į tai, kas laikoma visuotine gerove. Gotų teigimu, pasaulis yra trumparegis ir bejausmis. Gotai nepripažįsta paviršutiniško džiaugsmo, kurio kupina šiuolaikinė žiniasklaida ir reklamos. Tado teigimu, savo jausmų tikras gotas - niekada neafišuoja.
Adrija: Jūs išpažįstate meile.. tu pats sakei!
Tadas: Tai ką? O meilė tai būtinai yra šokinėjimas ir meškučiai, zuikučiai ir balionėliai?
Adrija: Nebūtinai, bet yra tam tikras džiugesys sieloj..
Tadas: Taip, bet kodėl tu turi būti išsišiepęs iki ausų?
Adrija: Todėl, kad (susimąsto) jei tu eini išsišiepęs iki ausų, tai nu kokia du žmonės iš dešimties irgi išsišieps iki ausų.
Tadas: Nu, tai valio! Jeigu jiem taip geriau, tai tegul jie taip ir daro.
Adrija: O jūs nenorit dovanot pasauliui savo meilės?
Tadas: Ne. Jie visai nenusipelnė..
Gotai laikomi ypač tolerantiška grupuotė. Čia nėra jokių draudimų ar religinių apribojimų. Nors dauguma gotų neišpažįsta jokio tikėjimo, tarp jų pasitaiko visokių personažų. Čia prieglobstį gali rasti įvairios religinės ar seksualinės mažumos, bet dažnai tokia tolerancija baigias gotų įvaizdžio nenaudai. Neretai tenka girdėti visą subkultūrą vadinant vandalais ir satanistais.
Olegas Lapinas: Neduok Dieve, jeigu tarp gotų pasitaikys koks psichopatas, kuris apjuodins visą gotų judėjimą. Netgi sektose labai puiki tradicija - nepriiminėti ten psichiškai nesveikų ˛monių, kurie gali savo 'neatsargiais' veiksmais apjuodinti bet kokį judėjimą.
Arūnas: Labai dažnai eini vat pavyzdžiui laisvės alėja ir taip prasideda: 'satanistas!..' (perverčia akis) Nu, čia absoliučiai du nesuderinami dalykai - gotika ir satanizmas! Satanizmas, jei kalbant apie tai, yra vienas vandalizmo atvaizdavimų. Tiesiog ten yra 'griauti', o gotika 'kurti'.
Arūnas Peškaitis: Ypatingas susikoncentravimas į mirtį, jos poetizavimas, kapinių kultūros ir tam tikros muzikos ir poezijos ieškojimas, iš vienos pusės žmones turbūt padaro jautrius tam tikriem dalykam, kurie svarbūs kiekvienam žmogui. Bet iš kitos pusės, gali žmogų paskatinti tokiam socialiniam paralyžiui, sakysim, tokiam atsainiam buvimui visuomenėj.
Tadas: Kapinių niokojimas prieš bažnyčią ir tt. - visiška kvailystė, nes visų pirma, nemaža dalis gotų yra katalikai, ir pačios kapinės tarkim kaip vieta, tai yra tas pats kas paprastiem žmonėm parkai. Tenai žmonės eina, kad pabūt ramiai, nors paprasti žmonės tenai nevaikšto. Ten žmonės ateina šventėm, - uždega žvakutes ir išeina. Jiem ten nemalonu. Mums ten yra ta aplinka galbūt mistiškesnė. Nu, tiesiog ten gali pasėdėt. Tai koks normalus žmogus griaus tą vietą, kur kosai ilsisi ir ieško įvėpimo?
Vaida: Į kapines dažnai nueinu viena pasėdėt, nes kai būni vienas, daug apie ką pagalvoji. Kad ir apie tą pačią prasmę gyvenimo, nors ir nuvalkiotai skamba, bet apie patį save pagalvoji.
Gotų pasaulėžiūrai būdingas groteskas, ironija, mistika ir dėmesys anapusiniam pasauliui. Ir nors gotai didelį dėmesį skiria tamsiam paros metui, jų filosofijos negalima vienpusiškai vadinti tamsos filosofija. Gotų ideologijai būdingas kraštutinių savokų - mirties ir gyvenimo, blogio ir gėrio apmąstymas. Tiesos paieškos, gretinant tokius kraštutinius dalykus, nesvetimus ir žymiems mūsų tautos menininkams, pavyzdžiui, anšlagų susilaukiantys Oskaro Koršunovo spektakliai. Jų meniniai sprendimai, žaidimai su erdve ir laiku, visuomet persmelkti gotiško grotesko ironijos. Ir patiems gotams pasaulis panašus į išsigimusį teatrą, kuriame žmonės apgaudinėja save ir kitus, nes tiki, kad 'viskas bus gerai', skuba sukurti sau kuo geresnį gyvenimą, pamiršdami pasirūpinti savo siela..
Adrija: Kad nėra poreikio keisti pasaulį?
Tadas: Ne. Reikia kurti naują savyje.. Šito jau nebepakeisi. Nežinau, aš asmeniškai, jeigu tik man pasitaikytų proga nuspaust didelį raudoną mygtuką - nepagalvočiau. Todėl, kad žmonija jau prisišiko tiek, kad ji jau seniai verta sunaikinimo..
Gotams labai svarbus gyvenimas anapus, todėl jiems mirtis atrodo kur kas paprastesnė, negu kitiems. Mirtis jiems lygiai toks pats natūralus reiškinys, kaip ir gyvenimas.
Adrija: Mirtis, tai yra vienas iš kažkokių tai simbolių, kai pasakai žodį 'gotas'?
Tadas: Ne, tai yra bene vienintelis dalykas, kuris yra absoliuti tiesa - 'visi kada nors mirs..' Ir tai yra nepaneigiama. Viskas kažkada baigsis. Visa kita, kad Jėzus buvo nukryžiuotas, kad Alachas yra didis ar dar kokia tai velniava.. visą tai galima paneigt.
Adrija: O jūs tikite į kažkokį tai pomirtinį gyvenimą?
Tadas: Aš asmeniškai?
Adrija: Aha.
Tadas: Aš kažkuo tai tikiu, bet aš to nepavadinsiu pomirtiniu gyvenimu.
Adrija: O reinkarnacija?
Tadas: Mmm, man čia jau arčiau galbūt..
Adrija: Buvo vienas iš tokių atvejų, kai jaunuolis norėjo atsisveikint su gyvenimu? Ar aš teisingai supratau?
Arūnas Peškaitis: Taip, buvo toks atvejis, bet aš iš karto noriu pasakyt, kad tai nėta vien gotų judėjimo įtaka, bet tas judėjimas, santykiai, ryšiai su tuo judėjimu gali tiesiog sustiprinti tokią nuotaiką žmogui.
Adrija: O jūs bijot mirties?(klausimas vėlgi nuskamba praeiviams)
Vaikinas/tas pats sutiktas naktį gatvėje: Ne.
Adrija: Visiškai?
Vaikinas: Taip turi būt!
Senyvas ponas su ponia: Tikrai ne. Padrąsinkit pasižiūrėt! (žvilgsniu parodo į filmavimo kamerą. Ponia plačiai šypsosi)
Kitas vyriškis: Kaip ir kiekvienas žmogus.. nelaukiu dabar, aišku.
Adrija: Bet pamąstot apie tai?
Vyriškis: Kartais, bet labai retai..
Olegas Lapinas: Ideologija greičiausiai šiuo atžvilgiu yra ta, kad 'mes priklausom ne šiam pasauliui, mes esam kitokie, mes esame ano pasaulio atstovai..' Ką turbūt kiekvienas žmogus nešioja savo sieloje - mirties baimę, pas gotą tarsi yra neutralizuota - 'kaip aš jau galiu mirt, jeigu aš jau miręs', taip? 'aš jau draugauju su vampyrais ir vaiduokliais, tai kaip mane gali gąsdinti tikri vampyrai ir vaiduokliai?'
Tadas: Domėtis mirtimi, reiškia, domėtis gyvenimu. Tai aš kiekvieną dieną vienaip ar kitaip apie tai pagalvoju, nes aš noriu nugyvent gyvenimą įdomiai, gražiai, aš myliu gyvenimą lygiai taip pat, nes žinau, jog jis kažkada baigsis.. Tiesiog visuomenė bijo apie tai pagalvot..
Arūnas: Manau kiekvienas žmogus savaip supranta kas ta mirtis yra, va pavyzdžiui, aš nežinau. Na aš manau, pavyzdžiui, taip: jeigu yra gyvenimas ir tu jauti jo skausmus, tai gal mirtis yra kaip išsigelbėjimas? Tu ieškai kažko gražaus mirtyje..
Tadas: Tu mėgini kurti grožį iš to, ką kvailiai sunaikina, tai tu parodai griuvėsius. Nu, ta prasme, aš nežinau, kaip tai tiksliau suformuluot, bet - mes juk nenaikinam.
Adrija: Na, yra tokia bjauruma, estetika, - pakraipa..
Tadas: Ne. Nu, gotika, tai juk yra tik grotesko ir grožio samplaika. Tai yra būtent tų dviejų viename ieškojimas.
Gotų stilius dažniausiai visus labai gąsdina. Dažniausiai jie ne tik apsiskaitę, bet ir labai kūrybingi žmonės. Dauguma jų kuria poeziją, išsako savo mintis muzikinėmis kompozicijomis.
"Muzikantai iš lietaus lašų darnaus barbenimo, vėjo stūgavimo bei žolės šiugždesio sudėlioję įstabią melodiją, dainiai pritarė savo drąskančiais sielą balsais, ataidinciais lyg iš po žemių. Tai logikos giesmės šlovinančiais giesmės šlovinančios šios akimirkos žavesį, tai mūsų kenčiančių sielų raudos, ištirpstančios tamsoje ir nežinomybės tyruose.."
Tadas: Kūrybingumas yra pirmoj vietoj bet tai nebūtinai tas rezultatyvusis kūrybingumas. Tai gali būti 'tiesiog'. Jis gali nugyventi savo gyvenimą viską turėdamas tik savo mintyse ir kažkokią saviraišką tam siauram rate. Tai irgi bus įvertinta ir nebūtinai iš to turi būti tas rezultatas kažko.
Adrija: Bet kaip gali būti įvertinta, jeigu tai niekur neužrašyta ir nedeklaruota?
Tadas: O kam rašyt, kam deklaruot?
Adrija: O kas įvertins? Jis pats?
Tadas: Taip. Tai yra pasaulis viename žmoguje. Jis yra ir dievas, ir žmogus, ir velnias tame pačiame.
Degras: Dažnai šou būna vakare, nes būnu ganėtinai pavargęs ir tada labai gerai mintys eina, ir kas buvo per tą dieną ar per tą savaitę, ir koks įspūdis buvo didžiausias palikęs, na apie tai ir rašau, o iš būtinybės tai niekad nerašau.
Arūnas Peškaitis: Aš manau, kad kiekvienas jaunas žmogus, o aplinkiniai žmogus klausia 'o kas gi yra tiesa? O kur galima žengti toliau? O kas yra toliau?' Ir jeigu gotų judėjimas, tai jis gali taip pat vienas iš pamatų klausti ir ieškoti toliau.
Adrija: Man toks įspūdis, kad kaimuose nėra gotų..
Tadas: Yra.
Adrija: Yra?
Tadas: Tai yra, kurie savęs galbūt taip nevadina, jie savęs jiem nepriskiria, bet (giliai atsidūsta) aš juk apie tai kalbu ne kaip apie kažkokį stilių, o kaip apie mąstymo būdą. Gotų yra visur ir čia nepriklauso nuo miesto dydžio ar dar kažko..
Adrija: Gal jie patys nežino, kad jie gotai?
Tadas: Gal.
Olegas Lapinas: Nueikit jūs kada į kokį nors karnavalą suaugusiųjų ir rasite ten netik gotų bet pamatysite ten ir laisvo elgesio merginas, ir visokias pabaisas. Tai galima sakyt toks karnavalas, kuris reikalingas mūsų brendimui.
Pasak gotų, patys to nesuvokdami, dauguma yra gotai. Tai tiesiog protingi žmonės, suvokiantys gyvenimo ir mirties grožį arba mažiau protingi, intuityviai jaučiantys subtilią pasaulio sąrangą. O drabužiai jų gali būti kokie tik nori. Tado teigimu, gotika - matyti žmogaus akyse, o ne išvaizdoje.
"Mane dažnai apima jausmas, kad apsivilkęs juodą teisingumo sutaną neturėčiau spręsti, kas yra gotika, o kas ne. Niekaip negaliu atsekti, kas apskritai davė mums tokią teisę spręsti.. Ne aš pats pasirinkau gotikos kelią, kaip ir ne aš pats ją išgalvojau. Tai ji pasirinko mane. Tai ji įsitaisė giliai manyje, užnuodijusi kraują ir mintis, ir žvelgianti į pasaulį mano akimis. Ir taip atsitinka kiekvienam. Ji ateina pas mus muzikos garsais, su naktinėmis baimėmis, su sielos skausmu, su naktine vėsa, su lietaus šuorais ir su miglos paslaptinga skraiste..'
Ne paslaptis, kad apie žmogų sprendžiame dažniausiai pagal jo išvaizdą. Ir iš tikrųjų, - galbūt gotai per daug atsiriboję nuo visuomenės, galbūt jų ekstravagantiška išvaizda yra tam tikra poza. Bet iš kitos pusės, gal jie ta poza ir stengiasi atkreipti mūsų dėmesį, kurie tikrai ne visada atranda dėmesio savo artimiesiems..
