Poetry
I'm so confused.
I'm so confused.
I don't know why.
It makes me sad,
I want to cry...
It's just not right.
I want to know her better.
And If I write,
I'm not sure that she'll read my letter.
What should I do?
Please tell me God!
This situation is very odd.
My biggest wish -
To make her smile,
I couldn't do it for a while.
I keep on thinking:
"Did I say her something wrong?"
Can't find the answer -
Way too long...
If only I could reach her mind,
To change it with a gentle touch,
To see what happened in the past,
Why suddenly she changed so much?
I only know
I can't say bye.
And if I would -
Then I would lie.
I'm so confused.
I don't know why.
It makes me sad,
I want to cry...
I'm so confused.
I don't know why.
It makes me sad,
I want to cry...
It's just not right.
I want to know her better.
And If I write,
I'm not sure that she'll read my letter.
What should I do?
Please tell me God!
This situation is very odd.
My biggest wish -
To make her smile,
I couldn't do it for a while.
I keep on thinking:
"Did I say her something wrong?"
Can't find the answer -
Way too long...
If only I could reach her mind,
To change it with a gentle touch,
To see what happened in the past,
Why suddenly she changed so much?
I only know
I can't say bye.
And if I would -
Then I would lie.
I'm so confused.
I don't know why.
It makes me sad,
I want to cry...
Siunciu Safyriuk grazu eilerastuka. murrr...
Kai vėtrų gūsiai naktį pasitinka,
Kai jos palaužia verkiančius klevus,
Kai lyg dygliai giliai krūtinėn sminga
Bejausmiai žodžiai, įsiūtis aštrus,
Kai tavo veidas primena man sniegą,
Kuris užšaldo viską savyje,
Kai paukščių klyksmas sudrumsčia man miegą
Ir kai audra užklumpa kelyje,
Aš patiriu tą pačią beprotybę,
Kuri mane vis žudo iš vidaus.
Kai suvokiu pasaulio beprasmybę,
Kai ieškau kito savyje žmogaus...
Tamsa apgaubia tylią mano širdį
Per daug ji kenčia, šaltis per stiprus.
Kai noriu rėkti - nieks manęs negirdi,
Kai noriu skristi – pametu sparnus...
Kai vėtrų gūsiai naktį pasitinka,
Kai jos palaužia verkiančius klevus,
Kai lyg dygliai giliai krūtinėn sminga
Bejausmiai žodžiai, įsiūtis aštrus,
Kai tavo veidas primena man sniegą,
Kuris užšaldo viską savyje,
Kai paukščių klyksmas sudrumsčia man miegą
Ir kai audra užklumpa kelyje,
Aš patiriu tą pačią beprotybę,
Kuri mane vis žudo iš vidaus.
Kai suvokiu pasaulio beprasmybę,
Kai ieškau kito savyje žmogaus...
Tamsa apgaubia tylią mano širdį
Per daug ji kenčia, šaltis per stiprus.
Kai noriu rėkti - nieks manęs negirdi,
Kai noriu skristi – pametu sparnus...
One world, one future.
- SaZ
- Master Builder
- Pranešimai:10366
- Užsiregistravo:2004 04 13 19:46
- Miestas:field of grass
- Susisiekti:
pasibjauretina...
heh juokauju... visai neblogai
bet kazkaip man toks yspudis kad taip sapaliot (na jei poezija galima butu pavadint sapalione) galima butu be galo be krasto...
butu mazdaug lyg zmogus sedi vidury gatves kazka murma , pro pat ausis jam shvilpia automobiliai , o jis tik murma murma...
heh juokauju... visai neblogai
bet kazkaip man toks yspudis kad taip sapaliot (na jei poezija galima butu pavadint sapalione) galima butu be galo be krasto...
butu mazdaug lyg zmogus sedi vidury gatves kazka murma , pro pat ausis jam shvilpia automobiliai , o jis tik murma murma...