Šventės. Helouvynas

[Administratorius]

Helouvynas atkeliavo į Lietuvą
Danutė Skudžinskaitė
http://fc.vdu.lt

--------------------------------------------------------------------------------
Kiekvienais metais vis dažniau ir dažniau švenčiame iš vakarų į Lietuvą atkeliavusią ir labai greitai prigijusią šventę – airiškąjį helouvyną. Bet vis dar yra ir žmonių, kurie skeptiškai žiūri į tokias šventes. Nutarėme pakalbinti Vytauto Didžiojo universiteto studentus ir sužinoti jų nuomonę apie tai.
--------------------------------------------------------------------------------

Gintaras, HMF II k.: „Jei atvirai, tai man diskusijos apie šias šventes yra juokingos. Kiekvienais metais vis bandoma įpiršti nuomonę, kad helouvynas blogai. Manau, kad jis blogas tik tuo, kad žmonės per šią šventę linksminasi, o tai nepatinka visokio plauko davatkoms. Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo diena, bet kas čia blogo, jei prieš didįjį susikaupimą išsišėlsti kokiame nors linksmame persirengėlių vakarėlyje?“

Milda, MI IV k.: „Manau, kad helouvynas pamažu tampa ir lietuviškos kultūros dalimi. Nesu labai didelė šios šventės gerbėja, bet tokių, kaip aš, kiekvienais metais tampa vis mažiau ir mažiau. Jau kai mokiausi pirmame kurse, persirengėlių šventės vykdavo kiekviename klube, bet tuos persirengėlius buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. O dabar… Kartais ir pačiai kyla noras apsisiausti raganos apsiaustu ir keliauti gąsdinti žmonių. Bet tai aš darau per užgavėnes.“

Agnė, IF I k.: „Man atrodo, kad lietuviai turi per mažai linksmų švenčių, todėl ir greitai „prilimpa“ įvairios „importinės“ šventės. Kad ir ką besakytų bobutės, man helouvynas labai patinka. Tai puiki proga pakvailioti su draugais, pademonstruoti savo originalumą ir išmonę kuriant raganišką kostiumą. Džiaugiuosi, kad ši šventė atkeliavo į Lietuvą.”

Mindaugas, PMDI II k.: „Helouvynas – idiotų šventė! Nesuprantu tų, kurie iš Vakarų sugeba perimti pačias didžiausias nesąmones, – lietuviai patys turi linksmų švenčių, tai kam savintis tai, kas mums, mūsų temperamentui, mentalitetui yra visiškai svetima. Jei kas mano, kad taip tapsime panašesni į vakariečius, baisiai klysta! Dėl to mes atrodome ne pranašesni, bet juokingesni!“

Lina, HMF IV k.: „Gyvename demokratiškoje šalyje, tad kiekvienas galime rinktis, ką švęsti, o ko ne. nemanau, kad yra blogai, jog kažkam helouvynas – dar viena proga pašėlti. O ko daugiau studentui reikia? Tik progos ir daug alaus.“

Algimantas, IF II k.: „Jeigu jau švenčiame helouvyną, tai kodėl gi nepradėjus švęsti ir Amerikos nepriklausomybės dienos?“

Kristina, TI II k.: „Tikriausiai dar daugeliui lietuvių helouvynas nėra ta šventė, kurią jie taip mielai švęstų, kaip kad švenčia, pavyzdžiui, šv. Valentino dieną. Pastaroji taip pat atkeliavo iš vakarų ir prigijo neįtikėtinai greitai (gal dėl to, kad šią dieną mini visas pasaulis). Taip ir helouvynas pradeda įsigalėti visose pasaulio šalyse. Tai tik įrodo, kad pasaulis – tai viena kultūra, sudaryta iš įvairiausių šalių patirties. Tikiuosi, kad Japonijoje ar Afrikoje kada nors pradės švęsti ir Antanines…“

Aleksas, HMF II k.: „Man tai tik geriau, kad atsirado dar viena šventė. Su draugais nuėjome į klubą, studentiškai pašventėme, todėl dabar nelabai pamenu, ar helouvynas man buvo linksmas. Faina, kad švęsdamas sutikau tiek išdykusių raganaičių, bet dabar bijau į jų veidus pažiūrėti dienos šviesoje…“