Kortos
Parašytas: 2002 10 04 21:12
Daugelis mūsų, paėmę į rankas kortų kaladę, dažnai net nesusimąstome, kad toks pasaulyje paplitęs daiktas turi labai seną ir turtingą istoriją. Ilgą laiką kortų kilme niekas nesidomėjo, tad šiandien jau sunku tiksliai pasakyti, kaip ir kada kortos atsirado. Manoma, kad kortų išradimo prioritetas priklauso Rytų tautoms - kinams ir indams. Pirmosios kortos Europoje atsirado maždaug XIV amžiuje. Jos greičiausiai atkeliavo kartu su pirkliais ir misijonieriais. Po gero šimtmečio Prancūzijoje, Vokietijoje jau buvo žinomas šiais laikais egzistuojantis kortų tipas. Iš pradžių kortas gamindavo dailininkai, piešdavo jas ant standaus popieriaus, kartono lapelių.
Praėjo daug metų, formavosi žaidimai, kortos pritraukė vis didesnį žaidėjų ratą. Šiais laikasi kortos gaminamos iš standaus, lygaus popieriaus ar plono kartono. Pastaraisiais dešimtmečiais Vakaruose vis dažniau gaminamos itin atsparios kortos iš plastiko. Šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusios keturių rūšių kortos: su vadinamaisiais prancūziškais paveikslais (prancūziškosios), angliškais-amerikietiškais (angliškos), vokiškais (vokiškos), taip pat itališkais-ispaniškais (lotyniškos).
Prancūziškosios ir angliškosios kortos skiriasi tik piešinių stiliumi, o simboliai yra vienodi. Vienoje kortų kaladėje yra keturių rūšių simboliai, vadinami spalvomis. Prancūziškosiose ir angliškose kortose yra tokie simboliai (spalvos): juodi - , vadinami vynais, pikais, lapais, ir - kryžiai: gilės, taip pat raudoni: - čirvai, širdys ir - būgnai, būbnai.
Vokiškųjų kortų simboliai vadinami taip: lapai arba žalieji, gilės, širdys arba raudonieji, ir varpeliai.
Lotiniškųjų kortų, retokai sutinkamų mūsų krašte, simboliai dar savotiškesni: kardai (kalavijai, durklai), vėzdai, taurės, monetos ir pan.
Lietuvoje plačiausiai žinomi žaidimai 24, 32, 36, 52 ar 54(55) kortų kaladėmis, tačiau šis skaičius gali būti ir kitoks. Žinomi žaidimai kaladėmis iš 40, 48, 78 kortų, sudvigubintomis kaladėmis, kai visų kortų yra po dvi.
54 kortų kaladėje yra dvi kortos, nepažymėtos jokiais simboliais, nepriklausančios jokiai spalvai, o jų piešinys - dažniausiai - juokingas žmogutis, visiškai nepanašus į kitas kaladės kortų figūras. Tai - ypatingos kortos, vadinamieji džokeriai, kurie skirtinguose žaidimuose atlieka vis kitokį vaidmenį.
Praėjo daug metų, formavosi žaidimai, kortos pritraukė vis didesnį žaidėjų ratą. Šiais laikasi kortos gaminamos iš standaus, lygaus popieriaus ar plono kartono. Pastaraisiais dešimtmečiais Vakaruose vis dažniau gaminamos itin atsparios kortos iš plastiko. Šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusios keturių rūšių kortos: su vadinamaisiais prancūziškais paveikslais (prancūziškosios), angliškais-amerikietiškais (angliškos), vokiškais (vokiškos), taip pat itališkais-ispaniškais (lotyniškos).
Prancūziškosios ir angliškosios kortos skiriasi tik piešinių stiliumi, o simboliai yra vienodi. Vienoje kortų kaladėje yra keturių rūšių simboliai, vadinami spalvomis. Prancūziškosiose ir angliškose kortose yra tokie simboliai (spalvos): juodi - , vadinami vynais, pikais, lapais, ir - kryžiai: gilės, taip pat raudoni: - čirvai, širdys ir - būgnai, būbnai.
Vokiškųjų kortų simboliai vadinami taip: lapai arba žalieji, gilės, širdys arba raudonieji, ir varpeliai.
Lotiniškųjų kortų, retokai sutinkamų mūsų krašte, simboliai dar savotiškesni: kardai (kalavijai, durklai), vėzdai, taurės, monetos ir pan.
Lietuvoje plačiausiai žinomi žaidimai 24, 32, 36, 52 ar 54(55) kortų kaladėmis, tačiau šis skaičius gali būti ir kitoks. Žinomi žaidimai kaladėmis iš 40, 48, 78 kortų, sudvigubintomis kaladėmis, kai visų kortų yra po dvi.
54 kortų kaladėje yra dvi kortos, nepažymėtos jokiais simboliais, nepriklausančios jokiai spalvai, o jų piešinys - dažniausiai - juokingas žmogutis, visiškai nepanašus į kitas kaladės kortų figūras. Tai - ypatingos kortos, vadinamieji džokeriai, kurie skirtinguose žaidimuose atlieka vis kitokį vaidmenį.
