Piramidės

Skelbti atsakymą
Administratorius
profesionalas
profesionalas
Pranešimai:1481
Užsiregistravo:2001 12 06 09:51
Piramidės

Standartinė Administratorius » 2004 03 17 11:30

Piramidės

Vartotojo avataras
gigo
nuolatinis dalyvis
nuolatinis dalyvis
Pranešimai:49
Užsiregistravo:2004 01 23 17:55

Standartinė gigo » 2004 09 21 09:59

ar tiesa kad piramides turi paslaptingu galiu? pvz teigiama kad i piramides forma ideti maisto produktai issilaiko zymiai ilgiau arba kad skutimosi peiliukas laikomas joje gali buti naudojamas iki 50 kartu ilgiau.

Vartotojo avataras
egliukas
profesionalas
profesionalas
Pranešimai:1835
Užsiregistravo:2004 09 09 18:16
Miestas:taskas
Susisiekti:

Standartinė egliukas » 2004 09 21 10:31

cia labai sudetingas klausimas, manau, kad senoves egiptieciai turejo savu paslapciu, kaip padaryti, kad maistas ilgai issilaikytu sviezias :)
No smint - no kiss, no kiss - no sex, no sex - no baby, no baby - no problem. So no smint - no problem :)

Vartotojo avataras
gigo
nuolatinis dalyvis
nuolatinis dalyvis
Pranešimai:49
Užsiregistravo:2004 01 23 17:55

Standartinė gigo » 2004 09 21 10:41

sie dalykai vyko ne praeityje, jie vyksta dabar.
only god can judge me

Vartotojo avataras
egliukas
profesionalas
profesionalas
Pranešimai:1835
Užsiregistravo:2004 09 09 18:16
Miestas:taskas
Susisiekti:

Standartinė egliukas » 2004 09 21 10:45

o apie tai nieko nezinau, as galvojau kad tu kalbi apie senoves egipto piramides :oops: :wink:
No smint - no kiss, no kiss - no sex, no sex - no baby, no baby - no problem. So no smint - no problem :)

Vartotojo avataras
gigo
nuolatinis dalyvis
nuolatinis dalyvis
Pranešimai:49
Užsiregistravo:2004 01 23 17:55

Standartinė gigo » 2004 09 23 09:34

tas galias turi bet kokio dydzio ir amziaus piramides, tik jos turi buti atitinkamu proporciju. pvz krastines nuozulnumas 51 laipsnis ir pan.
only god can judge me

Vartotojo avataras
egliukas
profesionalas
profesionalas
Pranešimai:1835
Užsiregistravo:2004 09 09 18:16
Miestas:taskas
Susisiekti:

Standartinė egliukas » 2004 09 23 12:57

:shock: :shock: deja, nieko apie tai nesu girdejusi, gal tiek nesidomiu mistika ir panasiais dalykais, kiek reiketu, bet apie tai tikrai nesu girdejusi ir, tiesa pasakius, net nesidomejau :wink:
No smint - no kiss, no kiss - no sex, no sex - no baby, no baby - no problem. So no smint - no problem :)

Vartotojo avataras
egliukas
profesionalas
profesionalas
Pranešimai:1835
Užsiregistravo:2004 09 09 18:16
Miestas:taskas
Susisiekti:

Standartinė egliukas » 2005 01 01 18:31

Žinomi septyni pasaulio stebuklai: Egipto piramidės, kabantieji Babilono (Semiramidės) sodai, Halikarnaso mauzoliejus, Efeso Artemidės šventykla, Rodo kolosas, Olimpo Dzeuso statula ir Aleksandrijos švyturys. Jų skaičių lėmė magiška septyniukės galia, ribotos žmonių atminties galimybės, antikinio pasaulio užimamas plotas ir, svarbiausia, tradicijų pastovumas. Maždaug IIIa. pr.m.e. kažkas šią septyniukę paskelbė esant stebuklų etalonu. Buvo atvejų, kai buvo bandoma įvesti vieną kitą pataisą, pvz. septintuoju stebuklu kartais buvo laikoma Aleksandrijos biblioteka, Koliziejus ar Pergamo altorius.
Praslinkus tūkstantmečiui po Romos žlugimo, pamažu vėl imta domėtis senojo pasaulio stebuklais. Antikos autoritetas buvo toks didelis, kad minėtuosius septynis stebuklus buvo imta laikyti nedaloma visuma, nors kai kurie iš jų jau buvo visiškai sunykę ir minimi tik senoviniuose rankraščiuose bei padavimuose. Tada ir atsirado žinomas posakis "aštuntasis pasaulio stebuklas". Juo buvo laikoma Palmyra, Peterburgas, Venecija, netgi Eifelio bokštas. Devintojo stebuklo nebuvo ir negalėjo būti. Prie septynių stebuklų galima prijungti tik dar vieną, tuo pabrėžiant, kad šis yra pranašesnis už viską, ką žmonės yra sukūrę įsigalėjus kanonui.
Graikai buvo patyrę keliautojai, tačiau retai teišplaukdavo už Viduržiemio jūros baseino ribų, todėl nežinojo Indijos, Pietų Azijos, Kinijos, Afrikos pietinės dalies nuo Sacharos. Todėl į "septynetą" nepateko stebuklai, esantys už graikų pasaulio ribų, taip pat žuvę arba pamiršti iki to laiko, kai graikai ėmė keliauti artimosiomis jūromis arba atsiradę jau įsigaliojus labai griežtai ir subjektyviai atrankai.
Apie septynis pasaulio stebuklus yra nemažai mokslinės bei grožinės literatūros, sukurta kino filmų. Daugybėje pareiškimų galima rasti teiginių, kad mūsų protėviai nebūtų pajėgę pastatyti Egipto piramidžių, Baalbeko šventyklų, nulieti geležies kolonos Delyje ir pan. Seniau žmonės manydavo, kad tokius didžiulius senovės paminklus padėjo pastatyti dievai, džinai ar raganos, šiandien gi prietarai pridengiami moksliškumo skraiste. Kadangi toli gražu ne visi žino, kaip buvo pastatyta kokia šventykla ar paminklas, žmonės lengvai patiki hipotezėmis apie visagalius ateivius, kurie neva praeityje pas mus atskrisdavę ir ką nors pastatydavę ar apie nuskendusio Atlantidos kontinento išsigelbėjusius gyventojus, kurie perdavę savo žinias likusiam pasauliui...

Piramidžių statyba

IIIa., kai prigijo formulė "septyni stebuklai", jie visi dar tebestovėjo mažai pažeisti laiko bei žmonių ir lengvai prieinami. Smalsus keleivis juos galėjo apžiūrėti daugiausiai per kelis mėnesius, mat nė vienas jų, išskyrus Babiloną, nebuvo toli nuo jūros. Bet ir į Babiloną vedė daugybė judrių prekybos kelių. Netrukus stebuklai vienas po kito pradėjo nykti. Jau nė Romos keliautojas nebebūtų pamatęs visų septynių, o iki mūsų dienų išliko tik vienas – Egipto piramidės.
Per šimtmečius piramidės buvo minimos kartu su prakeikimais, Atlantida, Bermudų trikampiu, Meksikos piramidėmis, Biblijos pranašystėmis, veidais Marse, aukšto išsivystymo civilizacijomis, kosminiais ateiviais ir t.t.
Didžioji Egipto piramidė – seniausias ir vienintelis iš septynių pasaulio stebuklų, išlikęs ir po šiai dienai. Tai viena seniausių struktūrų žemės paviršiuje ir, gali būti, geriausiai pastatyta. Ji laikoma gražiausia ir aukščiausia iš trijų piramidžių, stūgsančių Gizos lygumoje netoli Kairo. Daugelis mokslininkų laiko, kad piramidės buvo pastatytos prieš 4500 – 4600 metus, didžiajam faraonui Cheopsui (Chufui) Ketvirtosios dinastijos valdymo metais. Pasak egiptologistų, po Didžiosios piramidės buvo pastatyta mažesnė Chefreno (Chafros), o po jos pati mažiausia, užbaigianti kompleksą – Mikerino. Kaip rašo graikų istorikas Herodotas, seniausias žinomas autorius, aprašęs piramides 500m. pr.m.e., piramidė buvo statoma 20 metų, vienu metu statybose dirbo iki 100 000 žmonių, kurie buvo pakeičiami kas trys mėnesiai. Tačiau Herodotas piramides aplankė 2 700 metų vėliau, nei jos buvo pastatytos ir gali būti, kad jo spėjimai buvo pagrįsti vien nuogirdomis.
Gan sudėtinga geometrinė forma slepia painią vidinių praėjimų, kambarių, oro šachtų sistemą ir daugelį kitų įpatybių, kurių neturi jokia kita pasaulio piramidė. Didžioji piramidė pastatyta iš 2,3 mln. kruopščiai aptašytų akmens luitų, kurių kiekvienas sveria ne mažiau, kaip dvi tonas, o kai kurie luitai net iki 70t. Vien pleištais ir kūjais luitai buvo iškertami kitapus Nilo esančiose Mokatamo skaldyklose. Į uolose išgręžtas angas darbininkai sukaldavo baslius ir tol juos laistydavo vandeniu, kol šie išbrinkdavo ir uoliena aplink juos imdavo eižėti. Luitai būdavo vietoje apdailinami, papirusiniais lynais, rogėmis ir volais atvelkami iki vandens, parplukdomi, atitempiami į statybos aikštelę ir kartu su piramide augusios kalvos šlaitu užtempiami į viršų. Stebina statybos tikslumas. Piramidės pagrindas beveik tikslus 55 cm. aukščio kvadratas, kraštinių ilgiai skiriasi tik 20 cm. Visi kampai beveik tiksliai po 90 laipsnių, o piramidės įžambinės suorientuotos pasaulio šalių atžvilgiu. Jos aukštis 137m., (anksčiau buvo apie 147m., tačiau viršūnė nugriuvo), pagrindo plotis daugiau kaip 230m., piramidė užima 54 300 kvadratinių metrų plotą.
Ką mąstė architektas, projektuodamas Didžiąją piramidę? Jos estetinis grožis, geometrinė forma, jos sudėtingas vidinis išplanavimas ir statybos tikslumas nukreipia ieškoti projekto plano. Deja, jokie projektiniai planai neišliko. Didžioji piramidė neturi jokių užrašų apie jos planavimą, nežinoma ir jos autoriaus pavardė. Visgi ji nebuvo pirmasis toks statinys ir nors nežinomas jos autorius, užtat žinomas tas, kuris pirmasis sugalvojo piramides. Tai Imchotepas. Iki to laiko akmeninių pastatų beveik nebuvo statoma. Gyvenamosios patalpos buvo statomos iš medžio, nendrių arba molio, o stambesni ir reikšmingesni statiniai – iš žalių, kartais dalinai degtų plytų. Iki Imchotepo laidojimo statiniai, mastabos, buvo statomos iš plytų ir buvo keturkampės, panašios į degtukų dėžutes. Trečiosios dinastijos valdovui Džoseriui valdant, Imhotepas jam statydina didžiulę 70m aukščio mastabą. Paprasčiausiai ant tradicinės mastabos buvo pastatyta kita, mažesnė, ant šios dar mažesnė ir taip kol statinys iškilo į 70m. aukštį. Antrasis statybinis Imchotepo išradimas irgi susijęs su Džoserio piramide. Jis aplink ją pastatė šventovės kompleksą, taip pat iš akmens, nors neatsisakė ir medinių puošybos elementų. Imchotepas buvo ne tik archhitektas, kaip ir daugelis įžymių senovės žmonių jis buvo šventikas, taip pat rašytojas. Jo "priežodžiai" buvo senovės Egipto literatūros užuomazga ir išliko tautosakoje. Po mirties jis tapo dievu – raštininkų globėju, Memfyje jam buvo pastatyta šventykla, nukaldinta daugybė statulų.
Piramidžių statymą galima paaiškinti iš ekonominės pusės – susikaupė pridedamojo produkto ir valdovams geriausiai atrodė jį panaudoti žemiškosios ir dangiškosios valdžios išaukštinimui. Piramidžių atsiradimą galima paaiškinti ir psichologiškai – faraonas, gyvas dievas, turėjo gauti tokią atilsio vietą, kuri savo įspūdingumu tiesiog stulbintų žmogiškąją vaizduotę. Piramidžių statymo prasmę padeda suvokti ypatingos senovės Egiptiečių religinės pažiūros, įsitikinimas, kad žmogus po mirties tęsia gyvenimo kelią amžinybėje. Todėl velionis buvo aprūpinamas viskuo, kas, kaip buvo manoma, jam pravers pomirtiniame pasaulyje: valgiai ir gėrimai, vergai, namų apyvokos daiktai. Tačiau pirmiausia stengėsi apsaugoti kūną nuo įvairių kenksmingų poveikių, kadangi buvo manoma, kad tik tada, kai kūnas sveikas, mirusiojo siela po mirties atsiskyrusi, gali laisvai judėti erdvėje. Šio įsitikinimo išraiška buvo dvejopa: egiptiečiai lavonus mumifikuodavo ir statė panašius į tvirtoves kapus – kiekviena piramidė turėjo pasaugoti mumiją nuo bet kokio priešo, nuo bet kokio mėginimo įsibrauti į neliečiamą vietą ir sutrikdyti ramybę. Religiniai įsitikinimai nustelbdavo visus ekonominius argumentus ir moralinės išminties balsą, jos yra besaikio egocentrizmo vaisius. Savo didumu paminklai griovė bet kokias saiko normas. Jos nebuvo skirtos kaip krikščionių bažnyčios ir katedros tikinčiųjų bendruomenei, nebuvo dievų buveinės ar šventyklos, kaip Babilono bokštai zikuratai. Jos buvo skirtos tik vienam žmogui – faraonui, tik jo mirusiam kūnui.
Netrukus tokias didžiules piramides imta statyti vis rečiau, o pagaliau ir visai liautasi, beje, kaip tik tuo metu, kai karaliai buvo nė kiek ne menkesni, nei Cheopsas, Chefrenas ar Mikerinas ir net labiau už savo pirmtakus dievinami, o, pvz., Setį I ir Ramzį nuo vergaujančios liaudies skyrė dar didesnė praraja. Viena iš priežasčių buvo vis labiau įžūlėjantys kapų plėšikai. Kai kuriuose kaimuose šimtmečiais nesiliaująs kapų plėšimas virto tiesiog amatu. Mirusiųjų kūnams piramidėse pasidarė nesaugu ir statytojai turėjo griebtis išgalvoti naujus kapų įrengimus.
Apibendrinant – nepaisant jų gigantiško dydžio ir paslaptingumo, visi akivaizdūs faktai rodo, kad piramidės buvo paprasčiausios faraonų kapavietės.

Egipto atradimas

Tie, kurie čia statė iš granito, kurie išmūrijo piramidėje salę, kurie savo gražiu darbu sukūrė šiuos puikius daiktus...Jų aukurai tokie pat tušti, kaip ir tų pavargėlių, kurie miršta prie pakrantės pylimo, nepalikę įpėdinių". (Senovės Egipto sentencija).
Egipto archeologiniam atsiradimui pradžią padarė du žmonės – imperatorius Napoleonas I ir dailininkas, rašytojas Vivanas Denonas. Pastarąjį imperatoriui rekomendavo jo meilužė Žozefina de Boharnė. Denonas sugebėjo Napoleonui įtikti ir šis pasiėmė jį į ekspediciją kaip mokslinį bendradarbį.
1797m., pasibaigus karo žygiui į Italiją, Napoleonas grįžta į Paryžių. Neramiai vaikštinėdamas ankštame kambarėlyje, deginamas garbėtroškos, lygindamasis su Aleksandru ir grauždamasis dėl to, kas dar nepadaryta, jis rašė: "Paryžius mane slegia lyg koks švininis šarvas! Kurmio urvas – štai kas ta jūsų Europa! Tik Rytai su šešiais šimtais milijonų gyventojų yra vieta, kur galima kurti galingas imperijas ir vykdyti didžiąsias revoliucijas!"
1798m. gegužės 19d. Napoleonas su 328 laivais ir 38 000 kareivių išplaukė iš Tulono per Maltą į Egiptą. Planas buvo toks kaip Aleksandro. Napoleonas žvelgė toliau negu į Egiptą – į Indiją. Jūros žygiu į imperijos koloniją jis ketino suduoti mirtiną smūgį Anglijai, kuri Europoje, savo salose, jautėsi neįveikiama. Nors kariniu atžvilgiu ši operacija nepavyko, jos pasekmė buvo politinis dabartinio ir mokslinis senovinio Egipto atradimas. Prancūzai savo laivuose turėjo ne tik du tūkstančius patrankų, bet ir 157 civilius mokslininkus, biblioteką su beveik visomis prancūziškomis knygomis apie Nilo baseiną ir kelias dešimtis dėžių su moksliniais aparatais ir matavimo prietaisais.
Sekdamas paskui Napoleoną Dominikas Vivanas Denonas glemžė meno trofėjus ir padėjo pamatus vienai iš didžiausių Prancūzijos kolekcijų. Žygio per Egiptą metu jis nupiešė daugybę eskizų, taip pat nukopijavo senovinius hieroglifus. Sakaroje nupiešia laiptuotąją piramidę, Denderoje didžiulius vėlesnių laikų pastatų likučius, Elefantinoje Amenhotepo III kapo šventyklą. Piešdamas jis laikėsi realizmo, kaip tik todėl Denono darbų mokslinė vertė yra neįkainojama, būtent jie davė daugiausia medžiagos parašyti pamatiniam egiptologijos veikalui "Egipto aprašymai" (Description de l'Egypte).
Tuo metu Kaire buvo atidarytas Egipto institutas. Kol Denonas piešė, kito mokslininkai matavo ir skaičiavo, tyrė ir rinko viską, ką tik rado Egipto žemės paviršiuje. Tada visur dar buvo gausybė neištirtos medžiagos tad kasinėjimų nė nereikėjo. Tai buvo liejiniai, užrašai, kopijos, piešiniai, įvairiausi floros ir faunos pavyzdžiai, į rinkinį pateko 27 statulos ir keli sarkofagai. Ypatingas radinys – juoda poliruoto bazalto plokštė su iškaltais trijų skirtingų kalbų tekstais, dar žinoma kaip "trikalbis rozetės akmuo", visų Egipto paslapčių raktas, kadangi pagal jį buvo iššifruoti hieroglifai.
Apie Egipto piramides žinių, be abejo, būta ir anksčiau, bet tie duomenys greičiau buvo legendinio pobūdžio, labai netikslūs. Muziejai turėjo nedaug paminklų iš Egipto, Romoje buvo Kapitolijaus laiptų liūtai, 12 obeliskų, keletas reljefų ir miniatiūrinės skarabėjų figūrėlės, iš pradžių naudotos kaip amuletai, vėliau kaip papuošalai ir antspaudai. Iš knygų prieš Denoną buvo 1805m. išverstų Strabono, apvažinėjusio Egiptą Augusto laikais, veikalų penkiatomis. Antroje Herodoto knygoje taip pat buvo šiokių tokių duomenų.
"Šiuolaikinė" piramidologija prasidėjo 1859m., kai Džonas Teiloras išleido knygą "Didžioji piramidė: kodėl ji buvo pastatyta? Kas ją pastatė?" ("The Great Pyramid: Why was It Built? And Who Built It?"). Teiloras buvo pirmasis, suradęs keistas matematines sąsajas piramidės struktūroje.
Pirmasis įėjimas į Didžiąją piramidę buvo užregistruotas 820m. Tai buvo Caliph Al Mamoun sumanymas, kuris, įkvėptas senovinių legendų, kad joje slepiami didžiuliai turtai ir žinios, nutarė pasipelnyti. Negalėdami surasti slapto įėjimo, jo žmonės pradėjo kasti 35m. tunelį iš šiaurinės piramidės pusės, kol juos užgriuvo akmenų lavina. Dideliam nusivylimui kalifas aptiko, kad piramidė buvo apiplėšta jau prieš jį, ir nežinia nei kas, nei kada tai padarė. Taip pat nežinoma ir kas ten buvo sudėta.

Mitai ir faktai

Piramidės tokios kerinčios, kad yra bent trys piramidologijos atšakos (dažniausiai sujungiamos į vieną). Dažnai diskusijos apie piramides pakrypsta ir prie NSO, kadangi nemažai žmonių mano, jog be ateivių įsikišimo mūsų protėviai negalėjo jų pastatyti. Teigiama, kad piramidės buvo didžiulio ateivių kosmodromo dalis.Po galaktinio karo vienas ateivių laivas su išlikusiais gyvais įgulos nariais nusileidžia žemėje ir ima bendradarbiauti su žemiečiais. Būtent su jų pagalba pastatomos piramidės: su lazeriniais prietaisais jie išpjaudavo akmenis, antigravitacinėmis mašinomis juos pakeldavo į reikiamą aukštį, o radioaktyviu cementu sutvirtindavo blokus. Marso ir Žemės struktūros – vienas grandiozinis kosminis projektas, sukurtas ateivių civilizacijų. Matematinėmis išraiškomis piramides bandoma susieti su vieta Marse, vadinama Cydonia ir garsiuoju jos "veidu uoloje".
Kita nuomonių grupė teigia, kad piramidėse surašyta skaitmeninė simbolika, kad jos išmatavimuose užkoduota visa pasaulio istorija, kad tereikia ją iššifruoti, ir sužinosime ne tik savo praeitį, bet ir ateitį. Kai kurie mano, kad tos užkoduotos žinios buvo surašytos kaip pranešimas žmonijai, kas laukia jos dėl moralinio supuvimo, kad gresia galas dėl pasaulinio karo ar dėl visuotinio gamtos užteršimo.
Nuo seniausių laikų piramides norima paversti savotišku matematikos, astronomijos, geologijos stebuklų šaltiniu. Ši skaičių mistika tėra ne daugiau, kaip spekuliacijos. Iš statybos plano, vartų, tunelių, salių ir laidojimo kameros padėties bandoma nuspėti vis žmonijos istoriją, netgi antrą Kristaus atėjimą ir pasaulio pabaigą. Piramidės išmatavimus bandoma susieti net su krikščioniškaisiais įvykiais, tuo bandant įrodyti, kad apie piramides užuominų yra jau Biblijoje. Neva Nojus ir jo sūnūs Dievo pavedimu statė Gizos piramidę. Kaip teigia tikintieji – "tai Biblija, surašyta akmenyje". Kiti gi įsitikinę, kad Gizos piramidę pastatė velnias.
Dažnai skaičių mistikos mėgėjai remiasi tokiais duomenimis, kurie, jei tik iš karto klaidingai paaiškinami, žmogų gali tiesiog apstulbinti. Žinoma, kad piramidžių įstrižainės tiksliai nukreiptos į pasaulio šalis. Pratęsta Cheopso piramidės šiaurės rytų-pietvakarių įstrižainė sutampa su Chefreno piramidės įstrižaine. Daugumas iš to sekančių išvadų pagrįstos klaidingais matavimais ir pernelyg laisvu gautų duomenų interpretavimu. Kiekvienas matavimas, net panaudojus pačius moderniausius metodus, gali būti tik apytikris, kadangi piramidės paviršius apiręs, o viršūnė nugriuvusi. Bet kokia matematinė mistika, pagrįsta centimetro tikslumu atliktais matavimais, diskredituoja save nuo pat pradžių.
Pvz., piramidės aukštis, padidintas milijardą kartų yra lygus žemės atstumui iki Saulės, kitaip sakant, 98 000 000 mylių. Faktiškai Žemė apie Saulę skrenda ovalia orbita, tad šitas atstumas tarp jų kinta. Vidutiniškai jis būna ne 98, o 93 mln. mylių.
Kitas "įrodymas" byloja, kad jei nuo šiaurės poliaus per piramidę bus išvesta tiesi linija iki pietų poliaus, tai ta linija eis per didžiausius žemės paviršiaus plotus negu bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.
Tačiau labiausiai paplitęs argumentas, bandant įrodyti piramidėse užkoduotas žinias, skaičius Pi. Jis gaunamas piramidės pagrindo atstumą padalinus du kartus iš piramidės aukščio. Visų pirma, tai, kad gaunamas toks skaičius, nereiškia, kad jis specialiai buvo užšifruotas ainiams. Pi reikšmė jau prieš 4000 metų buvo žinoma ne tik senovės egiptiečiams, naudojusiems 3,1605, bet ir babiloniečiams, naudojusiems 3,125 reikšmę. Daugelis senovės kultūrų Pi reikšmę netgi prilygindavo 3. Ir geometrijos žinome, kad apskritimo išorinis perimetras apskaičiuojamas taip: S = 2*3.14*r (kur r apskritimo spindulys). Ši formulė buvo žinoma senovės statytojams ir konstruktoriams. Skaičius Pi stebina žmones, kadangi jo iki galo neįmanoma nustatyti. Paskutinė kompiuteriu nustatyta Pi reikšmė – daugiau kaip 51 mlrd. po kablelio. Šiuolaikiniai inžinieriai dažniausiai naudojasi iki 7 skaičių po kablelio, o mokslininkams retai kada prireikia daugiau, kaip 20 skaičių po kablelio. Galų gale niekas nepaneigs, kad senovės egiptiečiai buvo puikūs astronomai, tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad jie turėjo tikslų ilgio matą, panašų į mūsų metrą.
Matuojant gigantiškus pastatus labai mažu matu, visai nesunku gauti sensacingų rezultatų. Išmatavus bet kokį didelį pastatą centimetrais, paskui skaičius atitinkamai sudėjus, atėmus, sudauginus galima gauti netikėčiausių panašumų į kosminius dydžius. Netgi tikrai paaiškėjus, kad Didžiosios piramidės proporcijose egiptiečiai yra įamžinę kažkokias ypatingas savo matematikos ir astronomijos žinias, vis tiek nėra pagrindo šiuos skaičius mistifikuoti ir iš jų pranašauti ateitį.
Trečioji grupė žmonių, manančių, kad piramidės forma taip apskaičiuota, kad turi stebuklingų atsinaujinimo galių. Istorijos apie gydomąją piramidžių galią – ne daugiau kaip mitas, apgaulė. Ignoruojamas faktas, kad didžioji dalis mumijų (įskaitant ir kai kurias geriausiai išsilaikiusias) buvo rastos netgi ne piramidėse. Egiptiečiai lavonus mumifikuodavo toli gražu ne taip tobulai, kaip tai darė inkai, maoriai, ivarai, o piramidės "galios" neprisidėjo prie geresnio jų išsilaikymo. Nėra jokio įrodymo, kad sėdintis piramidėje iš viso pajus kokį nors efektą.
No smint - no kiss, no kiss - no sex, no sex - no baby, no baby - no problem. So no smint - no problem :)

Skelbti atsakymą

Grįžti į