Straipsniai.lt

Kolis - labai sena, škotiškos kilmės aviganio veislė. Šios veisles šunys jau buvo žinomi XIII amžiuje, bet per tą laiką ši veislė labai pakito. Dabartinės kolio šunų išvaizda susiformavo XVIII amžiaus pabaigoje Škotijoje. Kolis buvo pasidaręs populiarus, labai paplitęs keletą kartų: pirmą kartą - karalienės Viktorijos laikais, antrą - Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, trečią - pokario laikotarpiu, pasirodžius ekranuose kino juostai "Lesė grįžta".

Laikinas populiarumas neleidžia gerinti šuns veislės, atvirkščiai, pasikeitus madai, labai sunku išsaugoti veislės pobūdį. Kolis jautrus, netgi nervingas šuo, tačiau geras draugas, be galo prisirišęs prie savo šeimininko, labai mylintis vaikus.

Kolis - sauso-tvirto konstitucijos tipo, gerai išvystytais raumenimis. Patinų aukštis ties ketera - 65-69 cm, patelių - 60-65 cm. Formato indeksas 108-110.

Mano ciuciukas. veisle.

Grazus ir mieli sunys...

pries keleta metu turejome koli veisles suni, pirkome ji keturiu men. vardu Lordas,labai grazus ir labai kvailas, visa laika pabegdavo isvedant ji i lauka, labai bijodavo vandens,masinu, padovanojome dviems broliams,bet jie irgi pritruko kantrybesir pardave, labai buvo jo gaila, nezinau koks jo dabar likimas....

Tikiusiu viskas gerai...

varkselis kaip man o gaila as jo tikrai negaleciau atiduoti.

Man sirdis neleistu atiduot niekam....!!!!

praejo gal kokie5-6 metai oas dar vis prisimenu..., aisku gaila, bet suniui reikia daug demesio,nebuvo kam vedziuoti laukan ir t.t.

Negaleciau savo murzytes atsisakyti sirdis plystu.

Dievinu šitos veislės šunis..
Tikriausiai todėl,kad jis mane išgelbėjo skęstant
Turėjau minčių įsigyti toki šunį,kai gyvensiu atskirai nuo tėvų,bet dabar nebeapsisprandžiu..Užsimaniau Laikos veislės šuns O kas jei abu įsigyčiau?

Juodasis_deimantas rašė:Dievinu šitos veislės šunis..

O kas ju nemegsta. Dauguma juk skatem knyga "Lese", ziurejome to paties pavadinimo filma ar seriala.

Juodasis_deimantas rašė:Tikriausiai todėl,kad jis mane išgelbėjo skęstant

Rimtai? Papasakok kaip viskas buvo placiau.

Juodasis_deimantas rašė:Turėjau minčių įsigyti toki šunį,kai gyvensiu atskirai nuo tėvų,bet dabar nebeapsisprandžiu..

Jei gyvensi privaciame name, kodel gi ne. Daugiabutyje laikyti suni apskritai idijotizmas.

Kai buvau jaunas uz 5000 talonu nusipirkau Koli veisles suniuka (kalyte). Va ir isigyjau problema. Ir gyveno tas suo su manimi 12 metu. Kadangi suo dauguma dienos praleisdavo vienas namuose, puse dienos budavau mokykloje veliau i burelius vaziuodavau. Suo pasidare labai jautrus ir labai lodavo. Ar kiekme kokia signalizacija, ar fejerverkus kas pyskina, ar koks kitas suo loja - mano suo lodavo. Lodavo kai nakti koki puodo dangti numesdavau, ar atidarinedavau sprotu dezute kai trinkteldavau i atidarytuva. Va vienintelis dziaugsmas budavo, kad kaimynai nervindavosi ir pykdavo. Bet ramybe buvo apstrakti savoka. Per diena nuo 5 iki 15 kartu lodavo. Ir taip, kad girdedavosi net pirmame auskste is 5 aukstu namo . Na as tai ipratau Kaimynai tai nelabai Kersto plana ruose ir viena karta policijai apskunde . Sunio erdve 3 kambariu bute, budavo koridorius ir virtuve. Tiesa laikiau dar kate, si lakstydavo per koridoriu ir slepdavosi po lova nuo suns. Veliau isidrasino, guledavo kartu netoli suns, esdavo suns maista is jo indelio (matys pavydejo). Veliau dar ir nosi mano koles Dzeses nagais pabraizydavo. Turint suni reikia susitaikyti su mintimis, kad parketas bus subraizytas, baldai irgi gali nukenteti. Koliai dazniausiai labai dziaugsmingai reaguoja i svecius, vizgina uodega ir stengiasi priekinem letenom ant ju uzsokti. Pastovus iprotis, gal but tu sunu kurie daugiabutyje laikomi. Iki 6 menesio ka imokinsi - ta prisimins. Viena dalyka ismokiau, kai surekdavau kelis kartus sedeti, tai atisesdavo. Kamuoliuka irgi megdavo gaudyti, taciau labai retai atnezdavo, dazniausiai nusinesdavo i kita kambari.

Juodasis_deimantas rašė:Užsimaniau Laikos veislės šuns O kas jei abu įsigyčiau?

Dvi skirtingos veisles nekoks sprendimas. Apskritai Koliams ir klimatas per saltas. Jei augs kambaryje, tai lauke (ziema, salta rudeni) neilgai lakstys 15-30 min max. O Kolis juk Skotu aviganis - jam butina lakstyti ir gan daug. Privaciame name, lauke geriau koki vilksuni auginti. Ir pirkti tik geros veisles, stipru ir su dokumentais. Na Laika tai tarsi mini vilksunis. Geriau jau tikra Vilksuni pirkti, saugiau ir drasiau. Kitoks pasidydziavimo jausmas. Laikos gal ir fainai, ir romantiskai atrodo, bet sis suo tik puse didelio sunio.

Na yra ir kambariniu suneku, didelis variantas: ausinis retriveris (geras, malonus nepiktybinis sunekas uz didelia kaina), spanieliai, pudeliai ir kitos dekoratyvines suneku versijos. Jei esi ekscentrikas - gali auginti net suni ta kuris i ziurke panasus.

Laurynas rašė:

Juodasis_deimantas rašė:Dievinu šitos veislės šunis..

O kas ju nemegsta. Dauguma juk skatem knyga "Lese", ziurejome to paties pavadinimo filma ar seriala.

Juodasis_deimantas rašė:Tikriausiai todėl,kad jis mane išgelbėjo skęstant

Rimtai? Papasakok kaip viskas buvo placiau.

Na čia buvo labai senai,visko gerai nepamenu..Man buvo 6metai..Su mama išvykau į Lenkiją,berods...Ir kartą mama gavo savaitę atostogų..Ta progą pasinaudojusios nuvykom prie nedidelio ežerėlio,išsinuomavom namuką,kuris kiek pamenu buvo ant ežero kranto...Priešais dar trys stovėjo,kuriuos nuomavosi dalis jaunimo ir keli suaugusieji su šuniu(koli veislės,vardu Vesta)...
Nuo ežero kranto šliejosi ilgas medinis tiltas,kuris poto ėjo platyn,ten deginosi to šuns šeimininkė ir dar kelios moterys...
Per tas atostogas labai susidraugavau su tuo šuniu,bet artyn vandens jis nėjo,nes anot šeimininkės jis bijojo vandens...Tapome geriausi draugai...
Galiausiai vieną popietę,susirinkau savo žaisliukus ir nukėblinau ant to tiltelio,atsitūpiau,su viena ranka prisilaikydama į turėklą taškiausi...Šalimais praėjusi moteris patarė,kad atsisėsčiau,nes anot jos,tiltelis šlapias ir slidus,bet aš nepaklausiau,tupėjau sau toliau ir linksmai ranka pliaukšėjau per vandenį..Toliau nebepamenu,tik atsimenu vaizdą kai esu po vandeniu..Matau tiltelį kuris labai toli ir saulės spindulius besiskverbiančius į ežero dugną...Rankas...Galiausiai pajutau kaip mane kažkas sunkei bet vandeniu traukia link kranto...Tik vakare atsigavusi sužinojau,kad mane ištraukė Vesta,įšoko nuo tiltelio ir ištraukė už maikutės ir išvilko krantan..Viskas tik tiek te atsimenu..

tau pasiseke kad jis nugalejo savo baime

Bet jai aš taip ir nepadėkojau
Nes ankstų rytą jie išvyko