Mano nuomone gebėjimas naudotis UNIX tipo operacinėmis sistemomis yra vienas iš būtiniausių kompiuterių saugumo ekspertų reikalavimų. Dabar pabandykime išsiaiškinti kokios būna tos *nix ir iš kur jas gauti.
Tikroji Unix operacinė sistema buvo sukurta 1969 metais AT&T Bell Labs. Ją sukūrė du šios įmonės darbuotojai: Kenas Tomsonas(Ken Thompson) ir Denisas Ričis(Denis Ritchie). Dabar ši sistema praktiškai nebeegzistuoja, kadangi ji nebėra palaikoma. Tačiau yra sukurta labai daug jos klonų, kurie tarpusavyje suderinami remiantis POSIX(unix tipo os standartas).
BSD - Berkeley Software Distribution. Tai buvo pats pirmasis Unix klonas. Ši sistema buvo sukurta Berklio universitete(JAV,Kalifornija). Berklio OS ypatinga tuo, kad ji buvo išleista remiantis jų pačių sukurta licencija, kuri įgalina vartotoją naudoti kodą, kaip tik norite(netgi ir pardavinėti uždaru kodu, ko negalima daryti PĮ išleistai pagal GPL). Ši licencija taip ir pavadinta BSD Licence. Dėl šios OS buvo galybė teismų, kadangi bėgant laikui Unix OS tapo komerciniu Bell Labs produktu. Vėliau visos problemos išspręstos perrašant visą OS kodą(iki tol tai buvo tik Unix modifikacijos - distribucija). Dar vėliau gimė FreeBSD, NetBSD, OpenBSD ir kiti projektai, kurie savaip perdarė BSD.
GNU/Linux. GNU buvo(ir yra) operacinė sistema, kurios kūrimą inicijavo Ričardas Stolmenas(Richard Stallman). 1984 metais jis metė darbą ir įkūrė laisvos programinės įrangos fondą(Free Software Foundation), iš kurio ir buvo finansuojamas GNU kūrimas. Apie 1991 metus GNU kūrimas buvo beveik baigtas(visi įrankiai sukurti arba surinkti laisvai platinami), tačiau trūko OS branduolio. Na o tuo metu Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldas kaip tik parašė branduolį, kuris buvo suderinamas su Unix. Šį branduolį ir panaudojo GNU projekto kūrėjai. Sistema buvo pabaigta ir pradėjo ganėtinai sparčiai plisti. Kadangi ji buvo laisva, buvo prikurta begalė jos atmainų(taip vadinamų distribucijų), kurios plačiai naudojamos dabar. Kad būtų paprasčiau žmonės šią OS tiesiog vadina Linux(o kai kurie net nežino, kad tai GNU/Linux). Vėliau buvo sukurtas ir kitas branduolys, kuris taip pat pritaikytas GNU. Tai Hurd. Tačiau jis kolkas neprilygsta Linux.
Čia aš išvardinau tik kelias(populiariausias) Unix OS atmainas, tačiau nemanykite, kad čia yra jos visos. Dar yra Solaris, HP-UX ir daug kitų.
Gauname *nix
Kadangi tų *nix sistemų yra devynios galybės, tai ir jas gauti galima įvairiai. Galima užsisakyti kompaktinį diską, kurį gamintojai atsiųs jums į namus(aišku reikės sumokėti(Ubuntu nemokamai)). Galima parsisųsti OS internetu. Svetainių, siūlančių parsiųsti įvairias *nix OS yra daugiau negu pačių *nix sistemų. Dauguma populiariausių *nix sistemų yra puslapyje http://www.linuxiso.org. Gali būti, kad ten esančios versijos yra pasenusios, taigi siūlau jums ten pasirinkti OS, o po to susirasti jos gamintojų tinklalapį ir iš ten parsisiųsti naujausią OS versiją. Daugiau informacijos apie pasirinktą OS galite susirasti per google
"Išsikepame" kompaktus
*nix OS dažniausiai platinamos diskų atvaizdų(.iso) failų pavidalu, taigi iš šito kompakčiuko jums reikės "išsikepti" kompaktą. Kompakto iškepimo procesas priklauso nuo jūsų naudojamos programinės įrangos. Atminkite, kad iso failus reikia ne sudėti į kompaktą(gana dažna pradedančiųjų klaida), o įrašyti, kaip atvaizdus. Su Nero Express tai būtų atliekama(jei mano atmintis nepaveda) pagrindiniame lange pasirinkus opciją "Disk image or saved project". Tuomet atsidariusiame lange susirandame parsisiųstą iso failą ir spaudžiame burn.
Įdiegimo procesas
Kadangi tų nixų devynios galybės, tai ir jų visų įdiegimo procesas skiriasi. Pagrindiniai dalykai vis vien lieka tie patys:
Nustatome kompiuterį, kad jis užsikrautų iš kompaktinio disko.(BIOS pagalba).
Perkrauname kompiuterį ir palaukiame kol užsikraus OS įdiegimo vedlys(kartais jo gali ir nebūti, kadangi kai kurios OS nenaudoja tokių įdiegimo priemonių. Pvz. Gentoo Linux(pradedantieiems nerekomenduojama)).
Vedlio(ar konsolės) pagalba būtina sukurti mažiausiai dvi disko particijas:
root particija (žymima /, ją reikia kurti tokio dydžio, kokio jums reikia,kadangi visi jūsų failai bus būtent čia);
swap particija(patartina kurti dvigubai didesnę, negu jūsų turimas operatyviosios atminties(RAM) kiektis, nes ji bus naudojama, kaip laikinoji atmintis).
Vėliau vedlio pagalba įsidiegsite OS
Live-CD
Pradedantiesiems rekomenduojama naudoti Live-CD operacines sistemas. Jų paleidimui savo kompiuteryje nereikia įdiegti OS į kietąjį diską. Pakanka įdėti kompaktinį diską į CD nuskaitymo įrenginį ir, nustačius kompiuterį krautis iš CD įrenginio(BIOS pagalba), perkrauti kompiuterį. Bus užkrauta pilnai veikianti operacinė sistema, kurioje galėsite išbandyti OS galimybes. Jeigu ką nors "pridirbsite", užteks perkrauti kompiuterį ir viskas vėl bus tvarkoje.
*nix tipo sistemos ir jų įdiegimas
Paskutinį kartą redagavo brain5ide 2006 06 20 20:52, redaguota 1 kartą(us).
Never argue with an idiot. They bring you down to their level and beat you with experience.
Re: *nix tipo sistemos ir jų įdiegimas
Siaip Linux OS sukūrė Linusas Torvaldsas(Linus Torwalds), O GNU tiesiog yra atviro kodo platimo licenzijabrain5ide rašė:GNU/Linux. GNU buvo(ir yra) operacinė sistema, kurios kūrimą inicijavo Ričardas Stolmenas(Richard Stallman). 1984 metais jis metė darbą ir įkūrė laisvos programinės įrangos fondą(Free Software Foundation), iš kurio ir buvo finansuojamas GNU kūrimas. Apie 1991 metus GNU kūrimas buvo beveik baigtas(visi įrankiai sukurti arba surinkti laisvai platinami), tačiau trūko OS branduolio. Na o tuo metu Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldas kaip tik parašė branduolį, kuris buvo suderinamas su Unix. Šį branduolį ir panaudojo GNU projekto kūrėjai. Sistema buvo pabaigta ir pradėjo ganėtinai sparčiai plisti. Kadangi ji buvo laisva, buvo prikurta begalė jos atmainų(taip vadinamų distribucijų), kurios plačiai naudojamos dabar. Kad būtų paprasčiau žmonės šią OS tiesiog vadina Linux(o kai kurie net nežino, kad tai GNU/Linux). Vėliau buvo sukurtas ir kitas branduolys, kuris taip pat pritaikytas GNU. Tai Hurd. Tačiau jis kolkas neprilygsta Linux.
vmware - emuliatorius, taigi suemuliuota sistema veiks lėčiau. Tačiau yra toks projektas coLinux, kuriame Linux branduolys modifikuotas taip, kad galėtų pasileisti kaip Windowsinis procesas. Va ten tai darbas dviem sistemom vienu metu, beveik neprarandant kompiuterio darbo spartos.
Never argue with an idiot. They bring you down to their level and beat you with experience.
Jei jau uzsiminei, tai parasyk placiau apie QNX. Is praktines puses.... Kuo skiriasi nuo paprastu linux, windows, etc... butu super zinok.
Mūsų darbas tamsoje -
Mes darome tai, ką mokam,
Atiduodame tai, ką mokam,
Mūsų darbas - tamsoje.
Abejonės virto aistra,
Aistra gi - ištirpo laisvėje.
Visa kita - menas
Išlikt savim beprotybėje.
Mes darome tai, ką mokam,
Atiduodame tai, ką mokam,
Mūsų darbas - tamsoje.
Abejonės virto aistra,
Aistra gi - ištirpo laisvėje.
Visa kita - menas
Išlikt savim beprotybėje.
Dabar prisijungę
Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias(ių)