Parapsichologija

[Administratorius]

Kas toji parapsichologija?

Parapsichologijos terminas pirmą kartą pavartotas XIX a. vokiečių tyrėjo Maxo Dessoir 1889 m. kaip vadinamųjų paranormalių psichikos reiškinių tyrimo sritis. O dar kiek anksčiau – 1882 m. – Didžiojoje Britanijoje įkuriama „Society for Psychical Research“, užsibrėžusi grynai scientistiniais metodais tyrinėti minėtus reiškinius. Jau XX a. parapsichologija patenka į kai kurių aukštųjų mokyklų programas kaip tyrinėjimų sritis ir akademinė disciplina, o patys paranormalūs reiškiniai įgauna psi fenomenų pavadinimą. Tie fenomenai populiarioje mokslinėje literatūroje dažnai skirstomi į kelias rūšis: telepatija (gebėjimas komunikuoti neverbaliniu būdu, mintimis; taip pat galia „skaityti“ kito mintis), telekinezė (gebėjimas judinti materialius objektus, juos veikti, nesinaudojant jokiomis fizinėmis priemonėmis ar įrankiais), aiškiaregystė (galia spėti ateitį, numatyti būsimus įvykius), ekstrasensorika ( gebėjimas diagnozuoti ir gydyti ligas nesinaudojant medikamentinio poveikio priemonėmis, matyti objektus, esančius dideliame atstume nuo suvokiančiojo arba užstojamus kliūčių, neįveikiamų normaliai regos juslei). Yra duomenų, jog įvairių valstybių specialiosios tarnybos domėjosi psi fenomenais, savo laboratorijose mėgindamos kurti vadinamąjį psichotroninį ginklą, tačiau tokios kūrybos rezultatai buvo labai menki. Ilgainiui ir akademinėse institucijose bei mokslinių tyrimų centruose pripažinta, kad tokie reiškiniai „nepasiduoda“ griežtai interpretuojamam eksperimentinio metodo testui, o asmenys, sakantys apie savo ypatingas galias, dažniausiai yra arba tiesiog hipersensityvūs įvairiems dirgikliams individai, arba tiesiog šarlatanai, uždarbiaujantys lengvatikių patiklumu. Ir nors, tarkime, JAV įkurtas fondas, siūlantis 1 milijoną dolerių tam, kas griežto mokslinio testavimo būdu įrodys savyje glūdinčių galių realumą, iki šiol lieka nepanaudotas, mokslininkai nepasakė savo galutinės ištarmės apie paranormalių reiškinių realumą.

Esant tokiai situacijai ir moderniose visuomenėse silpstant tradicinio religingumo įtakai, vis labiau plinta domėjimasis slaptingaisiais fenomenais. Tad nenuostabu, jog psi reiškinių sritis jau nuo XIX a. yra „savinamasi“ įvairių ezoterinių ir okultinių organizaciją. Tarp jų minėtinos dar 1875 m. J. Blavatskajos įkurta Teosofijos draugija, XX a. įkurtos R. Steinerio Antroposofijos draugija, Alice A. Bailey Arkano mokykla, Rerichų draugija (Lietuvoje ir Vydūno draugija) bei galiausiai XX a. antrojoje pusėje iškilęs „New Age“ sąjūdis. Visų šių darinių bendras bruožas – religinis sinkretizmas, manymas, kad visos religijos turį paslėptąjį, ezoterinį matmenį, kuris pažįstamas tik „pašvęstiesiems“; būtent tas matmuo jas vienijąs, o išoriniai skirtumai išnyks, stojus „aukso amžiui“, Vandenio erai, kai „mokytojams“ ir mediumams vadovaujant žmonija „praplės sąmonę“ ir pereis į visuotinės harmonijos laikotarpį. Šis modernusis ezoterizmas ir okultizmas psi fenomenus laiko apraiškomis tos pačios kilmės kaip ir stebuklai bei mistiniai patyrimai, pateikiami visų didžiųjų religinių tradicijų. Ir kas dar svarbiau – psi fenomenai čia suprantami kaip galios, padedančios „praplėsti sąmonę“ ir sėkmingai įeiti Vandenio eros realybėn. Tad jie turi būti įsisavinti kaip technikos, atgimstančios šiandien iš senųjų šamanistinių kultūrų atminties. Kitaip tariant ir pagoniški burtininkavimai, ir didžiųjų religijų mistika, ir psi fenomenai gali būti interpretuojami vienu būdu – visi šie dalykai, esantys kosminio Vienio, lauko, universalaus kontinuumo pasireiškimo būdai. Toks interpretacijos principas yra priimtinas ir daugybei įvairiose šalyse veikiančių organizacijų, prisiėmusių parapsichologijos akademijų, centrų ar universitetų pavadinimus, bet su moksliniais tyrimų metodais neturinčių nieko bendra.

www.religija.lt