Nirvana old
-
Nightcom
- Dust N' Bones
- Pranešimai:3663
- Užsiregistravo:2004 05 13 09:39
- Miestas:Just a bit to the left
- Susisiekti:
Kam praeina,, kaip tik dabar groja
-
~Nutrūktgalvė~
- įtakingas
- Pranešimai:105
- Užsiregistravo:2005 01 25 15:38
- Miestas:~Mishkas~
Faina grupė...ir jų dainos man patinka
Sakoma,už blogį reikia atsilyginti gėriu.O kaip tada reikia atsilyginti gėriui?Už gėrį reikia gėriu,o už blogį-pagal teisingumą.(Konfucijus)
don't click this link... muahahah
don't click this link... muahahah
Stai kurto cobaino Nirvanos lyderio atsisweikinimo laiskas su siuo pasauliu!!
Aiškiai šnekant prityrusio neišmanėlio liežuviu, kuris akivaizdžiai bus kastruotas, kūdikiškai skųsis. Šis laiškas turėtų būti lengvai suprastas. Visi perspėjimai nuo pankroko 101 persekioja per amžius. Nuo mano pirmo prisistatymo, o gal sakykime, etika įtraukta su priklausomybe ir … jūsų bendruomenės yra įrodyta, kad tai yra tikrų tikriausia tiesa. Aš nepajutau ekstazės klausymo arba kūrimo, kartu skaitydamas ir kurdamas jau daugelį metų. Aš jaučiuosi kaltas dėl šių dalykų. Pavyzdžiui, kai mes esam ant scenos ir nepastovus minios kaukimas prasideda, tai manęs taip neveikia, kaip tai veikė Fredą Merkurį, kuris atrodo mylėjo (?)gardžiuotis meile ir minios garbinimu. Tai yra kažkas, kuo aš visiškai gėriuosi ir pavydžiu. Tai faktas, aš negaliu jūsų apkvailinti. Nė vieno jūsų. Tai paprasčiausiai neteisinga nei jūsų, nei mano atžvilgiu. Didžiausias nusikaltimas, kokį aš galiu sugalvoti, būtų išpjauti žmones ir apsimesti, kad aš turėjau 100procentinį malonumą. Kartais man atrodo, kad turėčiau mušti laiką laikrodyje, kai išeinu ant scenos. Aš dariau viską, kas buvo mano galioje, kad pripažinti tai (ir aš darau, Dieve patikėk manimi, darau). Bet neužtenka pripažinti faktą, kad aš ir mes paveikėm ir linksminom daugybę žmonių. Aš turėčiau būti vienas tų nacistų, kurie pradeda pripažinti ir vertinti daiktus, kai jų jau nebėra. Aš per daug jautrus. Aš turėčiau būti lengvai sustingęs, kad galėčiau atgauti entuziazmą. Aš kažkada turėjau vaiką. Per paskutines tris mūsų valandas ša jau žymiai geriau vertinau visus tuos žmones, kuriuos pažinojau asmeniškai ir kaip mūsų muzikos fanus. Bet aš negaliu nugalėti to ardymo, kaltės ir simpatijos, ką aš jaučiu kiekvienam… Kiekviename mūsų yra kažkas gera, ir aš manau, kad aš myliu žmones perdaug. Taip labai, kad tai mane verčia jaustis suknistai liūdnam. Tie liūdni, maži, jausmingi, neįvertinami , (?), Jėzau žmogau… Kodėl negali paprasčiausiai tuo džiaugtis? Aš nežinau. Aš turiu deivę žmoną, kuri šviečia ambicijas ir simpatijas, ir dukra, kuri man primena kuo aš būdavau… Pilna laimės ir džiaugsmo ji bučiuodama pasitinka kiekviena žmogų, nes jie visi geri ir nepadarys jai nieko bloga. Ir tai mane gąsdina iki tos ribos, kur aš jau vos begaliu veikti. Aš negaliu pakęsti to France dėmesio, jis jau darosi apgailėtinai pražūtingas. Miręs rokeris, štai kuo aš tapsiu… Aš tai dariau gerai, labai gerai, ir aš dėkingas, bet jau nuo 7 metų amžiaus aš nekenčiau apskritai visų žmonių. Ir tik todėl, kad atrodo visi žmonės taip lengvai sugeba vienas su kitu sutarti ir pajusti simpatiją. Simpatiją! Ir tik todėl, kad man gaila ir aš perdaug myliu žmones, manau… Ačiū jums visiems, iš degančios pasibjaurėtinos duobės mano pilve, už jūsų laiškus ir nerimą per paskutinius metus, aš perdaug nepastovioje ir keistoje nuotaikoje. Aš nebeturiu tos aistros, taigi atsiminkit, kad geriausia yra sudegti, negu nuvysti… Taika, meilė, simpatija… Kurt Cobain, Courtney ir France. Aš busiu jūsų pasikeitimuose, prašau Courtney gyvenk už France, už jos gyvenimą, kuris bus žymiai laimingesnis be manęs… Aš jus myliu. Aš jus myliu!
Aiškiai šnekant prityrusio neišmanėlio liežuviu, kuris akivaizdžiai bus kastruotas, kūdikiškai skųsis. Šis laiškas turėtų būti lengvai suprastas. Visi perspėjimai nuo pankroko 101 persekioja per amžius. Nuo mano pirmo prisistatymo, o gal sakykime, etika įtraukta su priklausomybe ir … jūsų bendruomenės yra įrodyta, kad tai yra tikrų tikriausia tiesa. Aš nepajutau ekstazės klausymo arba kūrimo, kartu skaitydamas ir kurdamas jau daugelį metų. Aš jaučiuosi kaltas dėl šių dalykų. Pavyzdžiui, kai mes esam ant scenos ir nepastovus minios kaukimas prasideda, tai manęs taip neveikia, kaip tai veikė Fredą Merkurį, kuris atrodo mylėjo (?)gardžiuotis meile ir minios garbinimu. Tai yra kažkas, kuo aš visiškai gėriuosi ir pavydžiu. Tai faktas, aš negaliu jūsų apkvailinti. Nė vieno jūsų. Tai paprasčiausiai neteisinga nei jūsų, nei mano atžvilgiu. Didžiausias nusikaltimas, kokį aš galiu sugalvoti, būtų išpjauti žmones ir apsimesti, kad aš turėjau 100procentinį malonumą. Kartais man atrodo, kad turėčiau mušti laiką laikrodyje, kai išeinu ant scenos. Aš dariau viską, kas buvo mano galioje, kad pripažinti tai (ir aš darau, Dieve patikėk manimi, darau). Bet neužtenka pripažinti faktą, kad aš ir mes paveikėm ir linksminom daugybę žmonių. Aš turėčiau būti vienas tų nacistų, kurie pradeda pripažinti ir vertinti daiktus, kai jų jau nebėra. Aš per daug jautrus. Aš turėčiau būti lengvai sustingęs, kad galėčiau atgauti entuziazmą. Aš kažkada turėjau vaiką. Per paskutines tris mūsų valandas ša jau žymiai geriau vertinau visus tuos žmones, kuriuos pažinojau asmeniškai ir kaip mūsų muzikos fanus. Bet aš negaliu nugalėti to ardymo, kaltės ir simpatijos, ką aš jaučiu kiekvienam… Kiekviename mūsų yra kažkas gera, ir aš manau, kad aš myliu žmones perdaug. Taip labai, kad tai mane verčia jaustis suknistai liūdnam. Tie liūdni, maži, jausmingi, neįvertinami , (?), Jėzau žmogau… Kodėl negali paprasčiausiai tuo džiaugtis? Aš nežinau. Aš turiu deivę žmoną, kuri šviečia ambicijas ir simpatijas, ir dukra, kuri man primena kuo aš būdavau… Pilna laimės ir džiaugsmo ji bučiuodama pasitinka kiekviena žmogų, nes jie visi geri ir nepadarys jai nieko bloga. Ir tai mane gąsdina iki tos ribos, kur aš jau vos begaliu veikti. Aš negaliu pakęsti to France dėmesio, jis jau darosi apgailėtinai pražūtingas. Miręs rokeris, štai kuo aš tapsiu… Aš tai dariau gerai, labai gerai, ir aš dėkingas, bet jau nuo 7 metų amžiaus aš nekenčiau apskritai visų žmonių. Ir tik todėl, kad atrodo visi žmonės taip lengvai sugeba vienas su kitu sutarti ir pajusti simpatiją. Simpatiją! Ir tik todėl, kad man gaila ir aš perdaug myliu žmones, manau… Ačiū jums visiems, iš degančios pasibjaurėtinos duobės mano pilve, už jūsų laiškus ir nerimą per paskutinius metus, aš perdaug nepastovioje ir keistoje nuotaikoje. Aš nebeturiu tos aistros, taigi atsiminkit, kad geriausia yra sudegti, negu nuvysti… Taika, meilė, simpatija… Kurt Cobain, Courtney ir France. Aš busiu jūsų pasikeitimuose, prašau Courtney gyvenk už France, už jos gyvenimą, kuris bus žymiai laimingesnis be manęs… Aš jus myliu. Aš jus myliu!